I Bought a Rainforest (2010)

Jacobas pasakoja istoriją apie tai, kaip, dar būdamas pradinukas, jis su klasės draugais dalyvavo akcijose, rinko pinigus, kad išgelbėtų atogrąžų miškus. Už tuos pinigus vaikai pirko dalį miško, kuris turėjo būti išsaugotas. Ir štai jau užaugęs Jacobas keliauja į Braziliją, norėdamas išsiaiškinti, ar tas jo nupirktas miškas iš tiesų yra išsaugotas.

Šis filmas man mažiausiai patiko.. Visa laimė, kad jis netruko nė valandos :D Šis, nors ir dokumentinis, man buvo panašesnis į per daug surežisuotą vaidybinį filmą. Na, maždaug Jacobas keliauja keliauja, klaidžioja, nežino, kur rasti tą mišką ir pabaigoje staiga kažkaip jam paskambina moteris, radusi dokumentus, kur tiksliai miškas yra. Nelabai man, nelabai..

The Girl With the Dragon Tattoo (2011)

Kadangi vakar pabaigiau skaityti knygą tuo pačiu pavadinimu, tai kol dar neišblėsęs nė vienas prisiminimas apie siužetą, suskubau pažiūrėti ir filmą. Skandinavų versiją jau esu mačiusi (nors planuoju pažiūrėti dar kartą, kadangi nelabai pamenu), o dabar atėjo laikas ir amerikietiškajai.

Na, siužetas, be abejo, toks pat kaip ir aname filme ar knygoje - nepykit, bet nepasakosiu dar kartą jo (galiu pasakyti, kad gana išsamų, bet trumpą aprašymą galit rasti knygos aprašyme). Iškart pereisiu prie patiko/nepatiko.

Pirma: jau nuo pat pradžių, dar tik kai eina pradžios titrai, viskas padaryta taip įdomiai. Nemoku apibūdinti, kaip. Tamsiai ir tįstančiai. Sudomina. O po to.. Na, galiu pasakyti, kad ši ekranizacija labai vykusi. Įvykiai labai atitinka knygą (ne visi, be abejo, bet didžioji dauguma). Smagu man žiūrėti tokias ekranizacijas, kuriose nenukrypstama nuo originalios siužeto linijos. Pačios šlykščiausios scenos parodytos gana atvirai, o žinant, kaip tai buvo aprašyta knygoje, su visomis detalėmis, tai tikrai gali sakyti, kad viskas išpildyta.

Ir nors filmas truko 2 valandas 38 minutes, viskas vis tiek įvyko per greitai. Atrodo, kad ir Mikaelis per greit išsiaiškino bylą, ir apskritai dar nenorėjau, kad filmas baigtųsi. Nepamenu, kada taip yra buvę, bet kai pamačiau, kad jau viskas eina į pabaigą, nuliūdau.

Tiesa, iš pradžių buvo sunku priprasti prie amerikietiškosios merginos su drakono tatuiruote. Visgi man mielesnė Noomi Rapace, nors kai Rooney šypsosi, ji taip pat gana miela :) Tik balti antakiai be ryšio :D Daniel Craig padarė puikų darbą, man patiko jo suvaidintas pasimetimas, kai gavo užduotį, kai pasikeitė aplinka. Įtikino. Lyg ir norėjosi, kad būtų parodyta daugiau Mikaelio ir Lisbetos jausmų, ypač Lisbetos, kaip ji keitėsi būdama su juo, bet ką padarysi. Kad jau neparodė, tai neparodė :D

Buvo keletas labai ryškių neatitikimų, bet visgi filmą vertinu puikiai. Na, supraskit, kai net nenori, kad jis pasibaigtų, reiškia, kažkas tokio jame yra, ar ne? :)

Melancholia (2011)

Dabar manęs laukia turbūt sunkiausiai pagaminamas įrašas per visą tą laiką, kiek rašau šį blog'ą.. Nes va būna taip, kad pažiūri filmą ir nors jis sukelia chaosą galvoje, negali apie jį pasakyti nė žodžio.

"Melancholija" - naujausias Lars von Trier darbas. Šį režisierių, manau, dauguma yra girdėję, nors ir nėra matę nė vieno jo darbo (kaip aš (iki šiol)). Tai filmas apie depresiją, jeigu galiu taip sakyti. Prie Žemės nenumaldomai, šokdama mirties šokį, artėja planeta Melancholija. Planetų susidūrimas neišvengiamas, o po jo nebeliks ir gyvybės. Jos neliks ne tik Žemėje - pagrindinė herojė Džastina teigia, kad gyvybė apskritai egzistuoja tik Žemėje. Tad Melancholija kėsinasi apskritai į gyvybę.

Filmo pradžioje parodoma filmo pabaiga, o po to - viso to priešistorė. Skamba Vagnerio muzika. Melancholiška. Pagrindinį vaidmenį filme atlieka Kirsten Dunst - ji tikrai čia padaro didelį darbą. Vaidinti emociškai sugniuždytą žmogų, mano manymu, yra labai sunku, be to, nereikia pamiršti, kad žiūrovas turi patikėti tuo bejėgiškumu. Patikėjau.

Dviejų valandų filmo siužetas visgi sukasi apie dvi seseris - Džastiną ir Kler. Iš pradžių palaužta Džastina artėjant pabaigai su tuo susitaiko ir ją pasitinka visiškai rami, o štai Kler yra visiška jos priešingybė. Visada besilaikanti visuomenėje įprastų normų moteris melancholijai, o gal greičiau baimei, pasiduoda labai greitai.

O man belieka patvirtinti visų minimą faktą, kad tai filmas apie žmogaus laikinumą ir sugebėjimą jį suprasti.

Ondskan (2003)

Šįvakar filmą rodė brolis. Žiūrėjom su visa šeima šį švedų kūrinį, lietuviškai besivadinantį "Blogis".

Prieš kažkiek metų esu skaičiusi Jan Guillou knygą, pagal kurią yra pastatytas šis filmas. Dabar iš tos knygos aiškiai pamenu tik dvi scenas, bet žinau, kad knyga man labai patiko, nes buvo tokia tikroviška ir baisi savo realumu.

Erikas gyvena su mama ir patėviu, kuris jį vis muša. Visas jo gyvenimas - kova. Mokykloje jam nesiseka, todėl motina išsiunčia vaikiną į internatą. Erikas mano, kad viskas pasikeis į gerąją pusę, tačiau internate galioja savos taisyklės, prieš kurias, deja, suaugusieji užmerkia akis, o patys vaikinai tiesiog su jomis susitaiko..

Na, kadangi nepamenu knygos, tai negaliu ir palyginti, kiek viskas tiksliai filme pavaizduota. Bet manau, kad švedai kaip visada nepasišiukšlino ir parodė tai, ką reikėjo. Apskritai gerbiu tiek švedų, tiek kitų skandinavų kiną - jis būna kokybiškas, paliečia svarbias problemas, ir filmai visada prikausto, niekada neprailgsta. Aktoriai taip pat būna geri, puikiai atliekantys savo darbą.

O iš to, kad girsiu filmą be galo be krašto, jums nieko gero. Tiesiog labai labai rekomenduoju, tikrai geras. Priverčia susimąstyti apie opias problemas, ir tai ne ta nuvalkiota frazė, kuri vartojama kalbant apie filmus. Pažiūrėkit, nepasigailėsit.

The Girl Who Kicked The Hornet's Nest (2009)

Vita užsimanė filmo, tad pasiūliau pagaliau pabaigti šią trilogiją, už kurios kartu ir užsikabinom.

Trečiojoje Millennium trilogijos dalyje sprendžiamas tolesnis Lisbet likimas: ar ji bus išteisinta, ar uždaryta į psichiatrinę ligoninę. Mikaelis renka įrodymus, kad ją išteisintų, o Lisbet advokatė yra Mikaelio sesuo, kurią jis labai gerai supažindina su merginos praeitimi.

Jau nuo pat pradžių atsiranda intriga, kuri yra išlaikoma iki pačios paskutinės minutės. Iškart atsiranda daug personažų, kurių neina su kažkuo susieti, vieni veikia prieš Lisbetą, kiti stengiasi jai padėti.. Žodžiu, iš pat pradžių tokia maišalynė gaunasi, kuri paskui labai gražiai išsisprendžia. Labai džiaugiuosi, kad šiame filme nėra jokių šlykštybių, kurios verstų išvien dangstytis akis. Tik pačioje pradžioje parodomos kelios antrosios dalies detalės, kurių leidau sau nežiūrėti :D

Visgi man yra nesuvokiama, kaip švedai sugebėjo per vienerius metus sukurti visus tris filmus. Visi jie išlaiko intrigą ir yra puikūs detektyvai. Kiek mažiau patiko tik antroji dalis, o pradžia ir pabaiga buvo puikios. Pažiūrėjusi visus šiuos filmus dar labiau užsimaniau perskaityti knygas, o visą trilogiją vertinu dešimtuku, kaip ir šią dalį.

Jeigu norit stipraus detektyvo su trilerio elementais, tai labai rekomenduoju - bet nuo pradžių :)

The Girl Who Played with Fire (2009)

Šiandien pasinaudojom kino akcija ir nuėjom pažiūrėti antrosios trilogijos dalies. Gaila, tačiau ji nebuvo tokia gera, kaip pirmoji. Nors taip pat neprasta :)
Šioje dalyje veiksmas sukosi maždaug tik apie Lisbetą ir jos šeimos tragediją. Nesakau, kad neįdomu, nes tikrai nesitikėjau tokių dalykų. Visgi paslapčių buvo ir šiame filme :) Tiesiog pirmojoje dalyje ta istorija buvo daugiau detektyvinė. O čia jau toks kaip ir trileris su siaubo baubo elementais. Jau vien iš nuotraukos galėtume tai nuspėti :)
Viena vieta truputį pagadino filmą, nes atrodė lyg iš fantastikos srities. Ogi tai, kad Lisbetą užkasė gyvą, bet po nakties ji atsikasė pati ir dar buvo va tokia kruvina, ko niekaip nesugebėjau paaiškinti. Na, bet gal tik aš nežinau, kad per naktį galima neuždusti po žemėm.
Didelis pliusas už tai, kad ši dalis glaudžiai siejasi su pirmąja. Pagalvojom, kad nemačiusiems pirmos dalies, gali būti sunkoka kai ką suprasti ir šioje. O tai, manau, teigiamas dalykas, kadangi trilogija ir turi būti susieta taip, kad pamatytum ją visą nuo pradžių :)
Už tai, kad nesugebėjau nepalyginti su pirmąja dalimi, ir dėl to ši pasirodė ne tokia įdomi, skiriu 9 :)

The Girl with the Dragon Tattoo (2009)

Šiandien juk visai netikėtai išėjau į kino seansą. Todėl, kad jis buvo nemokamas ;D Tai nebūtų buvę ir gaila, jei būtų nepatikęs filmas. O buvo kitaip.
Visų pirma - žiūrėjimo sąlygos. Jos buvo tikrai ne kokios, nes viskas vyko knygyne, tad ekranas nebuvo didelis, garsas neypatingas, sėdėjimo vietos ne pačios patogiausios, o ir erzino tai, kad degė šviesos. Na, bet visa tai nustūmiau į antrą planą.
Antra - net nenutuokiau, apie ką tas filmas bus. Be abejo, knygą buvau mačiusi daug anksčiau ir žinojau, kad ji populiari, bet net nekilo noras ja domėtis, nes net nežinau kodėl.
O trečia - pats filmas. Pirmos 20 minučių nebuvo labai įdomios, net galvojau, kad draugės tuoj pakils ir išeis. Tačiau praėjus bent pusvalandžiui jau visiškai įsitraukiau į filmą. Tai padaryti padėjo tai, kad filmas kaip detektyvas, viskas sunarpliota, o tuomet ir žiūrima atidžiau. Ir iš tikrųjų buvo ŽIAURIAI įdomu žiūrėti. Taip norėjosi sužinoti, kaip viskas pasibaigs.. Ir kai jau atrodė, kad viskas aišku, staiga vėl netikėtas vingis pasirodė ekrane ir prikaustė dėmesį dar maždaug penkiolikai minučių. Kūl. Tokie filmai yra kūl.
Didelį pliusą dedu už tai, kad filmas sukurtas švedų, norvegų ir visokių kitų gerų dėdžių ir tetų iš Skandinavijos. Iš pradžių originalo kalba buvo keista, net pamaniau, kad kalba vokiškai, bet paskui padariau kitokias išvadas. Kaip žinia, skandinavų filmai yra geri ir ne iš kelmo spirti.
Už viską rašau reibų dešimtuką ir labai laukiu antros dalies ;D

Manderlay (2005)

Kokia pirma mintis kyla perskaičius šio filmo pavadinimą? Aš maniau, kad tai kažkoks merginos vardas ir apie ją bus istorija. Todėl labai nustebau, kai pamačiau, kad tai visiškai neatitinka mano įsivaizdavimų.

Tai aštuonių skyrių filmas, kuriame pasakojama apie Manderlėjų – uždarą miestelį, kuriame gyvena vergai. Nors vergija panaikinta prieš 70 metų (veiksmas vyksta 1933-iaisiais), čia ji tebegyvuoja. Jauna mergina Greisė pamačiusi šią neteisybę tuoj pat imasi negrams padėti. Kad ir kaip prieštarauja jos tėvas. Ji pati gyvena tarp juodųjų, bando paaiškinti jiems apie demokratiją ir jos vertybes. Deja, negrai sunkiai perauklėjami. Gavę laisvę jie ja nesinaudoja, nes bijo, kad pasaulis dar nepasirengęs priimti juodaodžių kaip pilnateisių žmonių. Vienintelė Greisė tiki, kad viskas išeis tik į gera.

Filmas įdomus tuo, kad veiksmas vyksta tik uždarame Manderlyje. Visa aplinka tarsi paryškina skirtumus tarp juodųjų ir baltųjų – jų gyvenamojo ploto sienos juodos, o grindys šviesios. Net trys baltos vištos puola išdidžią juodą vištą, ją vaikosi. Istorija tikrai verta dėmesio, galbūt ne taip jau prikaustanti prie ekrano, bet pažiūrėti ją tikrai verta. 8.