2012 m. kovo 13 d., antradienis

Snow Cake (2006)

Paskutiniu metu jeigu pažiūriu kokį filmą, tai siaubingai tingiu laiku jį aprašyti. Štai ir dabar, nuo šeštadienio praėjo pora dienų, o aš net turėjau priversti save papasakoti apie filmą jums, nes paskui visai nieko neatsiminsiu.
Šiame filme pasakojama apie du žmones: vyrą, kuris patyrė automobilio avariją ir moterį, sergančią autizmu. Jų likimai susipina visai netikėtai, o tai ir yra įdomu.
Apskritai šiame filme mane domino du dalykai: autizmas ir Alan Rickman :D Pastarasis, be abejo, dėl savo nuostabaus balso, klausiau ir alpinėjau. O autizmas, kaip jau spėjot pastebėti, jei atidžiai sekat mano peržiūrėtus filmus, yra mano mėgstama tema. Tiesa, šį filmą rekomendavo dėstytoja, kartu su kitais filmais apie autizmą. Paskaitoms.
Man patiko, kad čia parodyta moteris autistė - net labai savarankiška moteris. Ji gyvena viena ir save puikiai apsitarnauja, turi darbą. Be abejo, iškart matome jos sutrikimus, tokius, kaip neadekvačios reakcijos ar bijojimas nešti šiukšles į šiukšliavežį. Bet ji žavi.
Alano personažas taip pat įdomus. Jei pažiūrėtumėt, kaip susipina šių dviejų žmonių likimai, manau, siužetui irgi uždėtumėt pliusą :) Alex toks pasimetęs gyvenime, netikėtai gauna proga pagyventi su tokia moterimi, kokios anksčiau niekada nėra sutikęs..
Ir labai gražiai pabaigoj parodytas filmo pavadinimas :)
Jei lyginčiau su kitais filmais apie autizmą, tai šis gal nebuvo vienas iš tų įdomiausių. Bet dėmesio vertas, kaip ir visi kiti filmai apie tokią ligą, nes informacijos tikrai suteikia.

2012 m. kovo 2 d., penktadienis

More Than Meets the Eye: The Joan Brock Story (2003)

Per paskaitą Ergoterapija akliems ir kurtiems žiūrėjom tokį filmą. Man patinka, kai medžiagos įsisavinimui yra žiūrimi filmai.
Šiame pasakojama apie moterį, kuri apako būdama suaugusi. Ji dirbo mokytoja aklųjų mokykloje, ir staiga apsirgo kažkokia liga, kuri suardė geltonąją dėmę, ir labai greitai. Jai teko prisitaikyti prie visiškai naujo gyvenimo. Nors ir turėjusi tiek patirties su aklaisiais, jai vis tiek buvo nelengva.. O dar vyras, nors irgi dirbęs toje pačioje mokykloje, buvo ne itin supratingas, vėliau apsirgo.. Žodžiu, gyvenimas moters buvo nelengvas.
Be abejo, įkvepia viena tai, kad čia yra tikra istorija. Gal ir skamba banaliai, bet gražu žiūrėti, kaip žmogus, kuris netenka svarbiausio jutimo, atsistoja ant kojų ir daug pasiekia. Mes turėjom filmą žiūrėti kaip specialistai, žiūrėti, kur tas mūsų ergoterapinis mokymas pasireiškia, bet vis dėlto pasižymėjau nedaug ir geriau mėgavausi filmu. Pabaigoj net kvapą užgniaužė, bet juk negražu verkti prie visų :D Sugraudino ta laiminga pabaiga. Apskritai filme puikiai parodyta, kaip žmogui reikia kito žmogaus, kuris palaikytų. Truputį nemėgau Joan vyro, kai jis ne itin maloniai su ja elgėsi, kai šioji neteko regėjimo.. Bet visgi pabandykim įsivaizduoti, kaip mes patys reaguotume, jei apaktų koks nors mūsų begalingai artimas žmogus. Ką darytume? Kaip jaustumėmės?
Gaila, kad šio filmo nėra parsisiųsti normaliai - mes irgi žiūrėjom rusiškai, o dėstytoja vertė. Bet verta, verta. Jei kur nors atrastumėt, tai labai rekomenduoju ;)