Anna Karenina (2012)

Teko laimė kine pažiūrėti labai lauktą šių metų filmą - Aną Kareniną.

Ana - aristokratė, Rusijos veikėjo žmona ir jų sūnelio motina. Su reikalais išvykusi pas brolį, Ana puotoje sutinka jauną karininką Vronskį. Tarp jų iškart įsižiebia jausmai, pražūtingi pačiai Anai, mat 18 a. Rusijoje tikrai nepriimta, kad tokią aukštą padėtį užimanti moteris susirastų meilužį, skirtųsi su vyru ir pradėtų gyventi su kitu. Filme ir vaizduojamas Anos tragiškas gyvenimas.

Kadangi pati esu skaičiusi knygą, labai norėjau pamatyti šį filmą. Nors daug detalių galvoje jau išblėsę, tačiau stebėti vis tiek buvo be galo įdomu. Įdomiausia, ir pats didžiausias pliusas kūrėjams, kad filmo pastatymas tikrai išskirtinis. Atrodo, kad visas veiksmas vyksta teatro scenoje. Miestas, kita aplinka - tarsi dekoracijos. Be to, viskas atrodo taip vientisa: iš vienų namų pereinama į kitus, o tam tereikia atidaryti vienas duris. Arba: rodomas tarybos posėdis, svarstomi reikalai, o iš viršaus viską, tarp daugybės virvių ir kitų teatro dekoracijų,  stebi koks nors personažas. Nusprendžiau, kad taip padaryta dėl to, kad visas aukštuomenės gyvenimas tebuvo vienas didelis spektaklis. Ana, turėjusi daug draugių ir buvusi visų gerbiama, dėl savo paklydimo staiga tampa vieniša, jai už nugaros šnabždasi žmonės ir laikosi nuo jos per atstumą.

Aktoriai filme puikiai atliko savo vaidmenį. Visi jausmai perteikti ir žiūrovas įtikintas. Tiesa, labiausiai nustebino Jude Law vaidmuo. Todėl, kad net nebūčiau sugalvojusi, kad ten būtent jis. Supratau tik pasižiūrėjusi IMDb :D

Tikrai labai labai džiaugiuosi, kad pažiūrėjau šį filmą. Ir manau, kad jį verta žiūrėti kine - kompiuterio ekrane nebūtų taip didinga, puiku ir nuostabu. Tos dvi valandos salėje tikrai neprailgo, nes vis laukiau - o gal dabar jau veiksmas vyks scenoje?

The Perks of Being a Wallflower (2012)

Savaitgalį pažiūrėjau nuostabų filmą! Jau buvo rekomenduotas jis man, tačiau vis neprisiruošdavau.. Ir vis dėlto manau, kad žiūrėjau jį dėl to, kad čia vaidina Emma :) Jos vienintelės iš šauniosios Poterio trijulės nebuvau mačiusi vaidinant kitame filme.

Filme pasakojama apie pirmametį gimnazijoje, Čarlį. Jis intravertas, vaikinui sunku susirasti draugų, bendrauti, be to, Čarlis prieš metus neteko savo geriausio draugo - šis nusižudė. Netikėtai jis susipažįsta su dviem abiturientais, Sem ir Patriku. Šie tampa geriausiais Čarlio draugais, išveda jį "į žmones".

Galbūt filmas atrodo lėkštas, bet toks anaiptol nėra. Čarlis - įdomus personažas. Jis atsiskleidžia bendraudamas su savo naujaisiais draugais, tuo pačiu parodomos ir vaikino silpnybės, tiksliau - liga. Tam tikrose situacijose jam pradeda vaidentis. Ne, ne vaidentis, bet tiesiog jis mato vaizdus iš praeities, susijusius su savo teta, kurią labai mylėjo. Dažnai Čarlis užsimiršta, tačiau pablogėjimai vis dažnėja, ypač po didesnio sukrėtimo. Čarlis rašo laiškus..spėju, kad savo draugui, kuriuose išsako savo jausmus, taip bent kiek palengvindamas savo dalią.

Dar man labai patiko Patrikas, šis personažas tikrai labai teigiamas :) Patrikas yra gėjus, ir tokio nuostabumo, kad dar labiau užsimaniau tokio draugo :D

Tiesa, kadangi pradžioje užsiminiau apie Emmą, tai galiu pasakyti, kad ji čia puiki. Labai gerai suvaidino, tokia miela :) Visiškai nebuvo tokio dalyko kaip tapatinimas su Hermiona, kaip gali dažnai nutikti su personažais, su kuriais esi užaugęs. Ji čia buvo visai kitokia. Bet, manau, padėjo ir mano sugebėjimas atsiriboti nuo žinomų  veikėjų ir pamatyti būtent tai, kas yra dabar.

Žodžiu, jeigu norite gražaus filmo, tai tikrai rekomenduoju. Gražus ir gilus. Dar negirdėjau nė vieno, kas būtų nusivylęs :)

Prayers for Bobby (2009)

O štai vakar buvo noras pažiūrėti kokį nors gėjišką filmą. Ir tai sakau visiškai ne šaipydamasi. Vis dar liūdžiu, kad turiu gyventi homofobų visuomenėje ir įdomu, kada ta situacija bent truputį sušvelnės. Gal viskas būtų šiek tiek geriau, jei visi žmonės pamatytų šį filmą?

Filme pasakojama tikra istorija apie Bobby ir jo šeimą. Vaikinas prisipažįsta tėvams, kad jis yra gėjus. Tačiau, kaip manot, kaip ši žinia sutinkama? Motina, aktyvi tikinčioji, vis bando įkalti vaikinui į galvą, kad tai yra nuodėmė ir dabar per jį jie visi nesusitiks pomirtiniame gyvenime, veda pas psichoterapeutą, kad Bobby išgytų nuo homoseksualumo kaip nuo kokios ligos.. ŠLYKŠTU. Motina net išsižada sūnaus, todėl jis iškeliauja gyventi į kitą miestą pas savo pusseserę, ten sutinka vaikiną ir, atrodo, viskas bus gražu. NE. Jį nuolat graužia tai, kad motina jo tarsi nekenčia dėl to, kad jis kitoks, o dar ir vaikinas pasirodo nėra toks tobulas.. Bobby nebepakelia viso to ir nusprendžia pasitraukti iš gyvenimo.

Žodžiu, siužetą norėtųsi papasakoti visą, bet tiek to. Filmą reikia pamatyti patiems, kad sugebėtumėt suprasti ir įsijausti. Ypač filmą turėtų pažiūrėti gėjų nekentėjai, gal tada jiems smogtų suvokimas, kad homoseksualai yra lygiai tokie patys žmonės, kad tai ne liga ir net užsikrėsti tuo negalima :o Filme puikiai parodoma, kaip jaučiasi tiek šeima, tiek pats vaikinas, ką jiems visiems reikia išgyventi - visų išgyvenimai skirtingi ir nėra lengvi. Liūdna, kad motinai susiprasti, kas vis dėlto buvo jos sūnus, prireikė tokios baisios aukos. Tačiau džiugu, kad ji pasikeitė bei tapo aktyviste, kovojančia už homoseksualų teises.

Jei būtų mano valia, tai tikrai rodyčiau šį filmą visur, kur netingėčiau, kad tik kuo daugiau žmonių jį pamatytų.

A Beautiful Mind (2001)

Ohh, kaip niekšiškai buvau apleidusi šį blog'ą.. O per tą laiką tikrai pažiūrėjau filmų, tačiau vis tingėdavau aprašinėti. Viskas, nuo šiandien susiimu ir vėl gaivinu rašymus, kad po to nereikėtų mikčioti, kai kas nors paprašo rekomenduoti filmą :D

Taigi. Grįžtu su Nuostabiu protu.

Filmas "Nuostabus protas" pasakoja apie matematiką John Nash, kuris sukūrė.. ee.. žaidimų teoriją, jei neklystu :) Be abejo, filmas paremtas tikru mokslininko gyvenimu. Viskas būtų nė kiek neišskirtina, na, juk pasaulyje tikrai yra ne vienas žmogus, kuris kažką TOKIO sukuria, gauna Nobelio premiją ir valio. Nash'as yra kitoks (sakau "yra", nes jis dar tebėra gyvas). Jam diagnozuota paranoidinė šizofrenija. Šiek tiek įdomiau, tiesa..? :)

Apskritai tai filmą noriu pažiūrėti jau nežinau kiek metų, ir pagaliau atėjo ta diena, kai man tai pavyko padaryti. Nuostabus protas - nuostabus ir filmas. Daugiau nei dvi valandas visiškai prikaustė dėmesį. Iš pradžių buvo sudėtinga suprasti visus tuos matematinius išvedžiojimus, tačiau kai veiksmas pradėjo suktis apie šizofreniją, atsipūčiau lengviau. Akivaizdu, kad genijaus gyvenimas ne rožėmis klotas.. Visa laimė, kad jis visada šalia turėjo mylinčią ir besirūpinančią žmoną.

Tiesa, įdomu tai (per paskaitas tai mums nepasakoja tokių dalykų), kad šizofreniją Nash'as "išsigydė" mintimis. Be abejo, tai liga, kurios išgydyti neįmanoma, bet palengvinti tikrai galima, ir tai puikiai parodyta filme - aišku, jei tik dėsi į tai visas pastangas. Vaistai, slopinantys haliucinacijų atsiradimą bei saviįtaiga, kad viskas, nebebendrausiu su savo "kambarioku" bei jo "dukterėčia" tikrai padėjo gyventi lengviau.

Labai puikiai suvaidino ir Russell Crowe, visada labai gerbiu aktorius, kurie vaidina asmenis su psichikos ligomis.

Tad jeigu dar esate toks tamsuolis, kokia buvau aš, tai skubėkite pažiūrėti šį filmą apie tikrai nuostabų protą :)