Teko laimė kine pažiūrėti labai lauktą šių metų filmą - Aną Kareniną.
Ana - aristokratė, Rusijos veikėjo žmona ir jų sūnelio motina. Su reikalais išvykusi pas brolį, Ana puotoje sutinka jauną karininką Vronskį. Tarp jų iškart įsižiebia jausmai, pražūtingi pačiai Anai, mat 18 a. Rusijoje tikrai nepriimta, kad tokią aukštą padėtį užimanti moteris susirastų meilužį, skirtųsi su vyru ir pradėtų gyventi su kitu. Filme ir vaizduojamas Anos tragiškas gyvenimas.
Kadangi pati esu skaičiusi knygą, labai norėjau pamatyti šį filmą. Nors daug detalių galvoje jau išblėsę, tačiau stebėti vis tiek buvo be galo įdomu. Įdomiausia, ir pats didžiausias pliusas kūrėjams, kad filmo pastatymas tikrai išskirtinis. Atrodo, kad visas veiksmas vyksta teatro scenoje. Miestas, kita aplinka - tarsi dekoracijos. Be to, viskas atrodo taip vientisa: iš vienų namų pereinama į kitus, o tam tereikia atidaryti vienas duris. Arba: rodomas tarybos posėdis, svarstomi reikalai, o iš viršaus viską, tarp daugybės virvių ir kitų teatro dekoracijų, stebi koks nors personažas. Nusprendžiau, kad taip padaryta dėl to, kad visas aukštuomenės gyvenimas tebuvo vienas didelis spektaklis. Ana, turėjusi daug draugių ir buvusi visų gerbiama, dėl savo paklydimo staiga tampa vieniša, jai už nugaros šnabždasi žmonės ir laikosi nuo jos per atstumą.
Aktoriai filme puikiai atliko savo vaidmenį. Visi jausmai perteikti ir žiūrovas įtikintas. Tiesa, labiausiai nustebino Jude Law vaidmuo. Todėl, kad net nebūčiau sugalvojusi, kad ten būtent jis. Supratau tik pasižiūrėjusi IMDb :D
Tikrai labai labai džiaugiuosi, kad pažiūrėjau šį filmą. Ir manau, kad jį verta žiūrėti kine - kompiuterio ekrane nebūtų taip didinga, puiku ir nuostabu. Tos dvi valandos salėje tikrai neprailgo, nes vis laukiau - o gal dabar jau veiksmas vyks scenoje?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą