Australia (2008)

Per visą šį šventinį laikotarpį tai pirmas filmas, kurį žiūrėjau ir jis man buvo dar naujas ir nematytas :D Kai per televizijos reklamas pristatė jį kaip epą, tai supratau kodėl.

Filmo veiksmas vyksta II-ojo pasaulinio karo metais. Australijoje. Anglų aristokratė atvyksta į šią šalį ir sužino, kad jos vyras miręs, o jai liko didelis ūkis su galvijų banda. Moterį bando apgauti ir jai į pagalbą ateina Varovas.

Šiaip jau filmą, dėkui Dievui, žiūrėjau ne per TV, nes nespėjom pradėt :D Jis truko 2:30 valandos, kaip filmui, tai yra jau nemažai. Bet buvau girdėjusi gerų atsiliepimų, tad pasisodinau tėvus ir prisikaustėm toms kelioms valandoms. Dar iki šiol nesupratau, kokį įspūdį man paliko šis filmas. Istorija tikrai ilga, bet gana įdomi. Bet lyg ir pernelyg ištempta.. Tai labai sunku apsispręsti :D Šiaip ar taip, aktoriai labai geri. Jei neklystu, tai nė vieno iš jų nebuvau mačiusi filme, nors abu (Kidman ir Jackman) tikrai žinomi ir garsūs. Patiko, tikrai nenuvylė. Ir pats filmas nenuvylė, tikrai. Tik sakau.. Šiek tiek ištęstas. Patiko man ta Australijos gamta, tokios dykynės ir labai mažai gyvybės. Patiko ir tai, kad į istoriją taip puikiai įpintas karas.

Rekomenduočiau ir kitiems, galbūt labiau romantikos gerbėjams.. :) O pati gal net žiūrėčiau antrą kartą! (nors nesu visiškai tikra)

August Rush (2007)

Nebe pirmą kartą matau šį filmą, bet atsirado proga pažiūrėti per TV, tad.. kodėl gi ne :D

Tai istorija apie berniuką, kuris gyvena našlaičių namuose. Prieš 11 metų jo tėvai (mama - violončelininkė, o tėtis grojo grupėje) susipažino atsitiktinai, tą naktį praleido drauge ir daugiau niekada vienas kito nerado. Evanas (tai tas berniukas) visur girdi muziką: rugiuose, elektros laiduose, vėjo varpeliuose ir kitose netikėčiausiose vietose. Jis tiki, kad jei jis gros, tėvai jį išgirs ir suras.

Man šis filmas visada buvo pasakiškas. Ta prasme, kad jis tikrai yra kaip pasaka, tai net galėtų būti vienas iš žanrų, jei tokį galima suteikti filmui. Ir muzika, skambanti filme, kaip iš pasakos. Istorija tikrai labai graži, ir, be abejo, su laiminga pabaiga. Dar man gana svarbu, kad filme būtų gražūs aktoriai (kvailas kriterijus..), o čia jie buvo superiniai :)

Jeigu dar nesat matę, tai būtinai pažiūrėkit šią istoriją apie viltį, tikėjimą ir muziką :)

Glee: The 3D Concert Movie (2011)

Myliu šitą serialą, o šiemet kino teatruose buvo galima matyti jų koncertą 3D formatu. Pagaliau internete galima parsisiųsti ir pažiūrėti! Ne 3D, bet geriau jau taip, negu visai nieko.

Filmas - tai ne tik koncertas ar jo ištraukos. Žurnalistai kalbina žmones, atėjusius į koncertą, o apie tris iš jų pasakojama plačiau. Tai žmonės, kuriems serialas pakeitė gyvenimą. Pasirodo, ir taip gali būti! Jiems serialo herojai suteikė pasitikėjimo savimi ir pakeitė požiūrį į daugelį dalykų. Buvo gražu klausyti, kokie tie žmonės dabar savimi pasitikintys. Be abejo, pusantros valandos filme skamba daug žinomų dainų, kurias atlieka aktoriai, taip pat užkulisiuose kalbinami ir jie.

Buvo įdomu pažiūrėti, nors jau buvo ir labai vėlu. Gaila, kad naujos serijos bus tik po mėnesio :(

Mr. Popper's Penguins (2011)

Brangusis Džimas Keris.. :) Ir jo pingvinai!

Ponas Poperis - verslo žmogus, išsiskyręs ir turi du vaikus. Vieną dieną jis gauna tėvo palikimą - dėžę su pingvinu. Vėliau dar su penkiais. Be abejo, jie tikrų tikriausi ir apsigyvena pas jį bute.

Buvau girdėjusi ir nekokių atsiliepimų, neva nelabai geras filmas ir ne itin įdomus. Tai buvau nusiteikusi blogiausiam :D Na, bet LABAI nenusivyliau.. Tiesa, Džimas jau pasenęs. Jis tikrai yra geriausias man žinomas komikas (tegul ir nesu aš jų daug mačiusi, bet suprantu, kas yra gerai), su juo vieninteliu mielai žiūriu komedijas, kad ir matytas po n kartų. Žmogus - talentas. Nemanau, kad kas nors prieštarautų :) Bet čia jau net grimas nepaslėpė jo amžiaus (ok, nėra jis ŽIAURIAI senas, bet po paraliukais, juk jam tuoj 50!), o ir tampymosi buvo kur kas mažiau nei ankstesniuose filmuose. Nors.. Kad ir kaip jis būtų užmaskuotas, bet vis tiek manieros tos pačios, o jas pamačius į galvą šauna vienintelis žodis: juokinga.

Istorija gana įdomi, na, kas juk palieka po mirties sūnui pingvinų.. :D O tie pingvinai, nors ir sukurti kompiuteriu, bet yra pasiutusiai mieli :) Ypač, kai Poperis prie jų prisiriša :)

Be abejo, čia neapsieita ir be visokių pamokomųjų minčių apie šeimą ir prisiminimus. Kaip ir kiekvienam filme.

Tai nėra geriausias Džimo filmas, toli gražu ne. Bet smagu pamatyti jį naujame žiūrale :)

The Smurfs (2011)

Šių metų filmas, kurį kine buvo galima žiūrėti 3D formatu, bet niekas manęs į tokį nenusivedė, tad šiandien su broliu pažiūrėjom namie :)

Smurfai gyvena šalyje, kur visada linksma. Jų džiaugsmą kartais temdo tik piktasis burtininkas Gargamelis. Vieną dieną smurfai per stebuklingą tunelį patenka į Niujorką. O iš paskos ir Gargamelis..

Iš pradžių gali pasirodyti, kad filmas bus animacinis ir toks, kaip daugelis kitų. Bet per tunelį kartu su smurfais patenkame į tikrą Niujorką su tikrais žmonėmis :) Smurfai netyčia patenka į dėžę, kurią namo parsineša serialo "Kaip aš susipažinau su jūsų mama" žvaigždė Neil Patrick Harris (šiame filme jo vardas ir yra Patrick). Jis gyvena su žmona, kuri gali būti pažįstama serialo "Glee" žiūrovams :D Žodžiu, buvo įdomu pamatyti šiuos žmones vaidinančius ne akiai įprastą rolę :) Nenusivyliau. Neil kaip visada puikus, o Jayma kaip ir seriale, taip ir čia yra nuostabiai geras žmogus :)

Bet kas buvo užvis juokingiausia, tai Gargamelis :D Tas aktorius, kurio nesu niekur mačiusi anksčiau, nerealus! Gargamelio personažas toks nevykėlis, ir dar turi katiną, kuris yra už jį protingesnis :D Kai tik ekrane pasirodo burtininkas, visada gali laukti naujos progos pasijuokti.

Filmas dubliuotas lietuviškai: dar neteko nė karto nusivilti dubliažu, ta pati tendencija gerai garsinti filmus išlaikyta ir čia :) Visų balsai parinkti tinkamai ir viskas čiki piki.

Rekomenduoju, smagus filmas :) Tikrai rasit iš ko pasijuokti, norėdami atsipalaiduoti :)

Ondskan (2003)

Šįvakar filmą rodė brolis. Žiūrėjom su visa šeima šį švedų kūrinį, lietuviškai besivadinantį "Blogis".

Prieš kažkiek metų esu skaičiusi Jan Guillou knygą, pagal kurią yra pastatytas šis filmas. Dabar iš tos knygos aiškiai pamenu tik dvi scenas, bet žinau, kad knyga man labai patiko, nes buvo tokia tikroviška ir baisi savo realumu.

Erikas gyvena su mama ir patėviu, kuris jį vis muša. Visas jo gyvenimas - kova. Mokykloje jam nesiseka, todėl motina išsiunčia vaikiną į internatą. Erikas mano, kad viskas pasikeis į gerąją pusę, tačiau internate galioja savos taisyklės, prieš kurias, deja, suaugusieji užmerkia akis, o patys vaikinai tiesiog su jomis susitaiko..

Na, kadangi nepamenu knygos, tai negaliu ir palyginti, kiek viskas tiksliai filme pavaizduota. Bet manau, kad švedai kaip visada nepasišiukšlino ir parodė tai, ką reikėjo. Apskritai gerbiu tiek švedų, tiek kitų skandinavų kiną - jis būna kokybiškas, paliečia svarbias problemas, ir filmai visada prikausto, niekada neprailgsta. Aktoriai taip pat būna geri, puikiai atliekantys savo darbą.

O iš to, kad girsiu filmą be galo be krašto, jums nieko gero. Tiesiog labai labai rekomenduoju, tikrai geras. Priverčia susimąstyti apie opias problemas, ir tai ne ta nuvalkiota frazė, kuri vartojama kalbant apie filmus. Pažiūrėkit, nepasigailėsit.

The Curious Case of Benjamin Button (2008)

Visada man buvo įdomu, apie ką būtent šis filmas, bet niekaip neprisiruošdavau pažiūrėti, nes jis ilgokas.. ;D Bet kaip nėra aplink draugų ir artimųjų, tai ką daugiau veikti? ;D

Vieną dieną (tiksliau, ypatingą dieną - kai baigėsi pirmasis pasaulinis karas) gimsta keistas kūdikis. Jis atrodo kaip visiškas senukas: susiraukšlėjęs, sąnariai smarkiai pažeisti artrito.. Tėvas jį palieka prie globos namų, kuriuose gyvena seneliai. Ten Bendžaminas ir auga. Jo protas vystosi normaliai, tik išvaizda..jaunėja.

Žodžiu, istorija lyg ir pasakėlė, bet labai įdomi ir neįprasta. Pagrindinį vaidmenį šiame filme atlieka Brad Pitt. Nesu jo fanė, bet oi.. Kai pamačiau jį jauną, labai jauną, tai supratau, ko merginos alpsta :D

Šiaip jau filmas nė kiek neprailgo. Buvo įdomu pažiūrėti, kaip viskas klostysis žmogui, kuris gyvena pasaulyje, kur normalu yra senėti, o jaunėti. Nė karto nebuvo noro pasižiūrėti, kiek dar laiko liko iki pabaigos, nes visa istorija labai įtraukė. Taip pat mane vis dar stebina grimavimo galimybės. Iš normalaus vidutinio amžiaus vyriškio padarytas ir labai senas, ir labai jaunas.. Nu žodžiu, viskas labai super.

Jei nebijote filmo trukmės (beveik 3 valandos) ir norite įdomios istorijos, tai labai siūlau pažiūrėti :) Labai labai.

Dear John (2010)

Džonas tarnauja JAV armijoje. Trumpam grįžęs atostogų pas tėvą jis atsitiktinai susipažįsta su mergina, išgelbėdamas jos rankinę iš jūros. Jie praleidžia dvi nuostabias savaites kartu, tačiau Džonui laikas išvykti atgal - metams..

Pasirodo, šis filmas pastatytas pagal Nicholas Sparks knygą. Ir dar pasirodo, kad šis vyras rašo puikias knygas, nes dar esu mačiusi filmus The Notebook ir A Walk to Remember taip pat pagal jo knygas. Žodžiu, tai meilės istorija, tačiau ne lėkšta.. Kas yra matę bent vieną iš šių trijų filmų, manau, man galėtų pritarti. Ypač patiko tai, kad filme yra įpinta rugsėjo 11-osios tragedija - po jos Džonas vėl užsirašo į armiją. O Savana laukia ir laukia.. Iš pradžių jie bendrauja laiškais, tačiau kai kas nutinka ir bendravimas nutrūksta. Žiūrėdama vis galvojau, kaip nenorėčiau, kad mano mylimasis tarnautų - toks laukimas žudantis. Labai gerai viskas parodyta, atskleisti abiejų žmonių jausmai. Manau, kad tai labai gyvenimiška istorija, net nereikia tokių toli ieškoti. Nieko išgalvoto. Turbūt todėl taip gerai ir žiūrisi. 10.

Midnight In Paris (2011)

Vainikuodama prasidėjusias atostogas pirmadienio vakarą nusprendžiau pažiūrėti filmą - o to jau nedariau labai ilgai, labai.. Už akių užkliuvo šis: neilgas, nesudėtingas ir dar palyginti naujas.

Gil su sužadėtine atvyksta į Paryžių. Čia jie sutinka du savo draugelius, kurių vienas yra užknisantis, nes jis, atseit, visų sričių ekspertas ir nuostabus žinovas. Gil yra visiškai kitoks: jis rašo knygą ir tiesiai šviesiai sako, ką galvoja. Vieną naktį jam nutinka neįprastas dalykas: sėdėdamas ant laiptų kažkokioje Paryžiaus gatvelėje jis pamato atvažiuojančią senovinę mašiną. Keleiviai draugiškai jį kviečia prisijungti, ir jis nuvažiuoja kartu. Nepažįstamieji nusiveža jį į klubą, kuriame - Gil nuostabai - jis sutinka Zeldą ir Scott Fitzgerald. Už fortepijono sėdi akiai pažįstamas pianistas ir dainuoja (beje, dainoje girdimas ir žodelis "lithuanians", o žinant, kad ta daina dainuota 1941 metais..). Žodžiu, visas įdomumas čia ir prasideda.

Iš pradžių filmas man pasirodė toks meh, bet po to, kai prasidėjo šitos "kelionės laiku", labai sudomino :) Bandžiau įsivaizduoti, kaip turi jaustis žmogus iš 2011-ųjų patekęs tarp savo dievukų: Hemingvėjaus, Picasso, Dali.. Ir kiekvieną naktį jie bendrauja lyg seni geri draugai. Be abejo, čia pavaizduojama, kaip Gil yra sunku, nes pabandęs sužadėtinei papasakoti apie tai, kas vyksta kiekvieną vidurnaktį (automobilis pasirodo laikrodžiui išmušus dvyliktą ir nusiveža Gil ten, kur verda senojo Paryžiaus gyvenimas), jis lieka nesuprastas, atrodo dar keistesnis ir panašiai.

Žodžiu, filmas tinkamas vakarui. Graži istorija su puikiais vaizdais ir gera muzika :) Tikrai, filmą verta žiūrėti vien jau dėl vaizdų - net aš, visiškai nepamišusi dėl Paryžiaus, užsimaniau į jį :)