2012 m. rugsėjo 29 d., šeštadienis

21 Jump Street (2012)

Reikėjo vakarui kažkokio neįpareigojančio filmo, komedijos, tad pasirinkom šį.. Nežinau, ar buvo verta ir nepamenu, ar tikrai buvo juokinga..
Filme pasakojama apie jaunus policininkus, kurie susimauna per savo pirmąją užduotį, todėl yra paskiriami į mokyklą, kur turi surasti narkotikų tiekėją. Abu vaikinai turi įsimaišyti į moksleivių minią, kartu lankyti pamokas ir jokiu būdu neišsiduoti.
Kąąą žinau, man tai šitas filmas buvo toks vienas prastesnių. Nors žiūriu, kad IMDb jis gana neblogai įvertintas (7,3!). Channing, nebevaidink tokiuose filmuose, ačiū :D Žinokit, kas baisiausia, tai visiškai nebepamenu, kokias emocijas man sukėlė šis filmas (jei išvis kažką sukėlė). Buvo toks smarkiai vidutiniškas ir gana nuspėjamas. Vidurinėje kietuoliu buvęs Jenko (Ch.Tatum) dabar virto pajuokos objektu, o Schmidt, savo mokyklos laikais buvęs pastumdėliu, dabar tapo kietu ir visų gerbiamu vaikinu.
Žodžiu, net nesiūlau jo žiūrėti :D Nors gal kažkam jis visgi labai patiko, jei jau taip įvertintas..

2012 m. rugsėjo 27 d., ketvirtadienis

The Other Dream Team (2012)

Pasinaudojusi proga, kad kine buvo Yomayo diena, nukeliavau pažiūrėti šio filmo. Kadangi graužiu save, kad nemačiau filmo apie dabartinę rinktinę "Mes už...Lietuvą!", tai bent jau apie senąją svajonių komandą tikrai norėjau pamatyti. Ir VISIŠKAI nepasigailėjau!
Filmas dokumentinis. Jame pasakojama komandos, kurioje žaidė tokie krepšininkai kaip Sabonis, Marčiulionis, Kurtinaitis ir Chomičius, istorija. Apie tai, kaip jie žaidė už Sovietų Sąjungą būdami lietuviais, kaip buvo sunku gyventi tuo metu ir kaip krepšinis buvo vienintelė maišto priemonė..
Filmo metu kalbinti minėti krepšininkai, NBA atstovai. A, taip, reikia paminėti, kad filmas sukurtas amerikiečių. Ir jis tikrai be galo gražus. Daug dėmesio skirta Lietuvos nepriklausomybės atgavimo įvykiams, o viską vainikuoja 1992-ųjų Barselonos olimpinės žaidynės. Kaip žinia, mūsų krepšininkai jose pirmą kartą žaidė kaip tikri lietuviai, už savo šalį, o ne tiems, kurie laikė tautą priespaudoje. Jauna šalis tuomet laimėjo bronzos medalius.. Nors jiems tai buvo tikrų tikriausias auksas :)
Be galo patiko stebėti krepšininkų emocijas, kai jie pasakojo apie tuos laikus - kaip visada Sabonis prišnekėjo tokių dalykų, nuo kurių visa pilnutėlė salė krito iš juoko :D O keletą kartų net pati buvau susigraudinusi.. Manau, kad tai tikrai stiprus filmas. Ačiū amerikiečiams, kad jie prie jo taip prisidėjo :) Tikrai norėčiau pažiūrėti dar kartą.

2012 m. rugsėjo 6 d., ketvirtadienis

Gran Torino (2008)

Ką jūs į tai, jeigu vėl pradėsiu čia rašyti? :) Neužmiršau šio dalyko. Tiesiog per vasarą pažiūrėjau gal netgi du filmus, ir tai neatsimenu kokius, nes arba tingėjau juos čia aprašyti, arba neturėjau ko pasakyti. Tikiuosi, kad su naujais mokslo metais atsidarys ir nauja filmų kraitelė :) O naujam gyvenimui blogą prikeliu pasidalindama įspūdžiais apie Gran Torino.
Pasakojimas sukasi apie pagiežingą rasistą senį Voltą, kuris yra Korėjos karo veteranas. Ironiška, tačiau jo kaimynai - azijiečių šeima. Kartą Hmongų šeimos jaunėlis Tao, spaudžiamas gaujos (neva tai išbandymas, kad patektų į ją) pabando pavogti numylėtą kolekcinį Volto automobilį Gran Torino. Aišku, jam nieko nepavyksta, tačiau Tao po šio įvykio turi atidirbti Voltui už šeimai padarytą gėdą.
Gran Torino
Filmas man labai patiko, labai! Tiek dėl nagrinėjamų problemų, tiek dėl visko pateikimo. Filmas gal ir liūdnas, tačiau tiek prisijuokėm.. :D Clint Eastwood savo vaidmenį atliko tobulai. Labai tiko tokio senuko vaidmeniui. O liūdnas filmas tuo, kad senas žmogus taip nutolęs nuo savo tikrosios šeimos (o gal šeima nuo jo?), kad daug daugiau bendro turi su kaimynais, kurie jam tikrai visiškai svetimi.. Nors Voltas turi ne vieną sūnų (lyg tai du, jei gerai pamenu), bet nė su vienu jo nesieja šilti jausmai. Sūnūs aplanko tėvą tik iš pareigos, negana to, mirus motinai, bando jį išsiųsti į senelių namus, kur juo bus tinkamai pasirūpinta. Ypač nuliūdino scena, kai Voltas paskambino sūnui draugiškai pasikalbėti su juo, turbūt pirmą kartą gyvenime, o šis atsakė neva turįs daug darbo ir paprašė paskambinti kitą savaitę. Žinant filmo pabaigą, tai nekenčiau to sūnaus visa širdimi :p
O pasibaigė filmas iš dalies laimingai :) Na, kaip pažiūrėsi į tai. Aš laikau tai laiminga pabaiga. Kai žmonės išsilaisvina nuo savęs pačių.
Filmą rekomenduoju, tikrai tikrai. Ir pasijuoksit, ir pamąstysit. Puikus derinys!