2011 m. balandžio 3 d., sekmadienis

The Black Balloon (2008)

Ta proga, kad vakar labai ieškojau informacijos apie autizmą, tai per tv rodė filmą apie autistus. Pasirodo, vakar buvo Tarptautinė autizmo diena.
Filme pavaizduota šeima, kurioje yra vaikas, sergantis autizmu. Tą vaiką matote nuotraukoje su beždžionės ausų kepurėle. Iš paskos jam bėga jo brolis, kuris yra normalus. Būtent jis ir nesusitaiko su tuo, kad Čarlis (brolis autistas) yra nesveikas. Tai trukdo jam prisitaikyti naujoje mokykloje ir apskritai naujoje aplinkoje, kadangi jų šeima naujakuriai miestelyje. Viso filmo metu plėtojama mintis: ar pavyks Tomui susitaikyti su tuo, kad jis turi štai tokį brolį?
Kadangi filme parodytas autizmas yra itin sunkios formos. Čia Čarlis pavaizduotas kaip visiškas atsilikėlis, kuris negali kalbėti, tad susišneka tik ženklais, yra patenkintas tik tada, kai patenkinti jo poreikiai, išvien skleidžia keistus garsus iš burnos ir t.t. Tuo man filmas ir buvo baisus, nes jis yra labai tikroviškas. Manau, kad šeimoms, kuriose yra tokia autizmo forma sergantis vaikas, tikrai visai nelengva. Mat šeimos nariai turi taikytis prie to vieno vaikučio, tenkinti tik jo norus, ir visiškai pamiršti save.
Žiūrėdama vis galvojau, koks baisus tai filmas. Ir net nesupratau jo pavadinimo.. Turbūt reikėtų geriau pagalvoti. Ir net nežinau, kaip filmą įvertinti, o tai yra labai blogai. Tad šį kartą padarysiu išimtį ir paliksiu įrašą be vertinimo. Pykit nepykę, bet negaliu.