Pride & Prejudice (2005)

AAAAAA KAIP AŠ GALĖJAU BŪT NEMAČIUSI ŠITO FILMO ANKSČIAU!!

Kadangi skaičiau knygą tuo pačiu pavadinimu, draugė parekomendavo ir ekranizaciją. Supratau, kad iki šiol mano gyvenimas kaip ir neturėjo prasmės, nes apie kokią prasmę gali kalbėti, kai esi nematęs tokio tobulo filmo.. Labai norėčiau nenuteikinėti iš anksto, bet negaliu susilaikyti :D

Kaip ir minėjau, filmas pastatytas pagal Jane Austen romaną "Puikybė ir prietarai". Jame vaizduojama Benečių šeimą: paika motina, kuri negalvoja apie nieką kitą, kaip tik ištekinti savo dukteris, tėvas, iš kurio ji nesulaukia jokios pagalbos, o jis tik ir laukia progos, kada galės pasišaipyti iš žmonos ar kurios nors dukters kvailumo, Džeinė, vyriausioji ir gražiausioji duktė, visur įžvelgianti tik gerumą, Elizabet, antroji dukra, turinti tvirtą savo nuomonę įvairiais klausimais ir drąsiai ją reiškianti, Merė, viena iš dukterų, kuri neapdovanota nei grožiu, nei ypatingu protu, todėl pati stengiasi kuo daugiau skaityti ir šviestis, ir Kiti bei Lidija, vėjavaikės seserys, turinčios menką supratimą apie kultūringą elgesį. Kaimo gyvenimą sudrumsčia į kaimyninį dvarą atvykęs ponas Binglis su savo seserimi bei geru draugu ponu Darsiu, kuris pasirodo neapsakomai išpuikęs.

Bet norint nupasakoti siužetą reikėtų labai ilgai tai daryti, o aš nė nenoriu. Gal iškart pereisiu prie liaupsių :)

Taigi. Visų pirma - puikūs aktoriai. Pagrindinių vaidmenų atlikėjai Keira Knightley ir Matthew Macfadyen buvo nuostabūs. Keira, puikiai perteikianti užsispyrusį Elizabet būdą bei Matthew, kuriam buvo patikėta suvaidinti šaltą ir puikybę demonstruojantį, tačiau tam tikromis akimirkomis - susijaudinusį ir netelpantį savo kailyje poną Darsį, sudarė nepakartojamą porą. Man išskirtinai patiko Matthew vaidyba, be galo įtikino.

Kitas dalykas, kuris labai patiko, tai kaip filmas nufilmuotas. Taip, gana dažnai atkreipiu į tai dėmesį. Buvo gražu žiūrėti. Be abejo, ir visa XIX a. aplinka pridėjo savo, bet kameros darbui dedu pliusiuką.

Ir, aišku, pati istorija. Kadangi buvau perskaičiusi knygą, tai žinojau, ko ir kada tikėtis, bet vis tiek.. Bijau ką nors ir sakyti, bet ar tik nebus tai ta ekranizacija, kuri pranoksta knygą.. Nes taip nuostabu, kad dabar neiškrenta iš galvos ir man atrodo, kad eisiu pažiūrėti dar kartą, nes scenų atsukinėjimas filme žadina dar didesnį norą vėl pažiūrėti jį nuo pradžios iki galo.