Pradėjau žiūrėti šį filmą vakar, o pabaigiau tik šiandien. Ne todėl, kad jis buvo neįdomus (būtent todėl, kad įdomus, aš jį pabaigiau), o todėl, kad, na, kas gali vakarais žiūrėti filmus per televizorių? Neįmanoma.
Šiame filme, pastatytame pagal to paties pavadinimo knygą, viskas pasakojama keturiolikmetės Siuzi akimis. Ją nužudo kaimynystėje gyvenantis diedas ir mergaitė patenka į rojų. Iš ten ji stebi žemėje likusią savo šeimą bei žudiką ir jų sprendimus.
Filmą pavadinčiau dramos, trilerio ir mistiškumo mišiniu. Mergaitė blaškosi tarp dviejų pasaulių, artimiausi žmonės ją taip pat kartais jaučia.. Na, nežinau. Šiaip jau aš nesu didelė gerbėja tokių mistinių filmų (kadangi būtent to čia yra daugiau negu realybės), bet nedidelėmis dozėmis ir nedažnai nekenkia. Šiaip ar taip, jauku nebuvo, vis muisčiausi. Keista įtaka.
Labai patiko tai, kaip pavaizduotas rojus. Jis toks daugialypis, nuolat besikeičiantis. Labai įdomiai režisierius jį pavaizdavo, tikrai. Taip pat ypač atkreipiau dėmesį į tai, kaip viskas nufilmuota. Parodomos detalės, kurių galbūt nepastebėtum, bet čia jos ypatingai svarbios. Šitai pridėjo daug pliusų filmui. Na, aktoriai taip pat ne paskutinėje vietoje: pagrindinė aktorė suvaidino labai įtikinamai, nors dar tokia jauna, o aktorius, vaidinęs tą pedofilą - žudiką taip pat labai tiko tokiam vaidmeniui.
Šis filmas neatsiduria mano mėgstamiausių sąraše, net nežinau, ar norėčiau pažiūrėti dar kartą.. Bet vis dėlto kažkuo prikausto prie ekrano net dviem valandom. Dedu pliusą :)
2 komentarai:
O man atrodo, kad rojus pavaizduotas pernelyg sutirštintai ir per daug dramatiškai. Bežiūrint jo vaizdus filmas priminė pasaką, o ne trilerį ir net gi šiek tiek migdė. Nors pati filmo idėja gera :))
Tai, kad ten ne rojus, ten kaip ir skaistykla, tarpinė stotelė tarp rojaus ir pragaro. Juk kai ji atgavo ramybę, tada pateko į tikrą rojų, kur viskas gražu. Bent jau aš taip atsimenu.
Rašyti komentarą