2012 m. spalio 27 d., šeštadienis

Family Portrait in Black and White (2011)

Ketvirtasis šeštadienio filmas buvo irgi kažkas tookio.
Tai pasakojimas apie ukrainietę moterį, kuri įsivaikinusi 17 vaikų. Ji augina juos su meile, tačiau šiek tiek diktatoriškai. Pasak Olgos, vaikai iki 18 metų neturi teisės reikšti savo nuomonės, turi dirbti namuose ir elgtis taip, kaip ji pasako. Vaikai nėra laimingi. Vienas nori mokytis universitete, todėl atkakliai to siekia, daug mokosi, kitas nori būti futbolininku ir jam puikiai tai sektųsi, tačiau mama nieko jiems neleidžia. Be abejo, jie dėkingi, kad apskritai nereikia šlaistytis gatvėmis ar gyventi vaikų namuose.
Filmas buvo su anglų kalbos titrais, tai gal ir dėl to norėjosi žiūrėti ir nieko nepraleisti, tačiau labai greitai įtraukė ir visa istorija. Filmas taip neprailgo, kad šakės :o Gal net norėjosi, kad dar nesibaigtų. Labai rekomenduoju ir šį, jei tik kur nors atrasit!

The Punk Syndrome (2012)

Šis filmas buvo VAAAU! :D Iškart sakau :D
Jame pasakojama istorija apie suomių pankroko grupę Pertti Kurikan Nimipäivät, kurią sudaro keturi nariai. Atrodo, nieko ypatingo, tačiau.. Visi nariai turi protinę negalią. Jie patys kuria dainas apie pasaulio neteisybę, apie tai, kaip neįgaliųjų nepriima visuomenė..
Buvo be galo įdomu stebėti, kaip jie mąsto, kaip gyvena. Visi nariai tokie nuoširdūs. Viso filmo metu tikrai netrūko humoro, dažniausiai jis kildavo iš to jų kitoniškumo, bet tai buvo visiškai nepiktas juokas. Aš pati tokius žmones labai priimu ir manau, kad čia yra nuostabu, kad jie gali užsiimti tuo, ką mėgsta, kad sugeba tai daryti, o ne dar labiau grimzta į savo negalią. Tikrai rekomenduočiau pažiūrėti šį filmą visiems, nes po jo tikrai įmanoma pažvelgti į viską kitu kampu :)

I Bought a Rainforest (2010)

Jacobas pasakoja istoriją apie tai, kaip, dar būdamas pradinukas, jis su klasės draugais dalyvavo akcijose, rinko pinigus, kad išgelbėtų atogrąžų miškus. Už tuos pinigus vaikai pirko dalį miško, kuris turėjo būti išsaugotas. Ir štai jau užaugęs Jacobas keliauja į Braziliją, norėdamas išsiaiškinti, ar tas jo nupirktas miškas iš tiesų yra išsaugotas.
Šis filmas man mažiausiai patiko.. Visa laimė, kad jis netruko nė valandos :D Šis, nors ir dokumentinis, man buvo panašesnis į per daug surežisuotą vaidybinį filmą. Na, maždaug Jacobas keliauja keliauja, klaidžioja, nežino, kur rasti tą mišką ir pabaigoje staiga kažkaip jam paskambina moteris, radusi dokumentus, kur tiksliai miškas yra. Nelabai man, nelabai..

Another Life (2011)

Antroji Nepatogaus kino diena!
Šiame filme pasakojama apie migruojančius afrikiečius. Jie rizikuoja savo gyvybe ir už paskutinius pinigus keliauja per Sacharos dykumą į geresnį gyvenimą. Atsidūrę Libijos pasienyje jie visi palengva ima prarasti viltį patekti į Europą. Visur sukasi korumpuoti pareigūnai, prekiautojai žmonėmis, atimantys paskutinius pinigus ir iš taip jau neturtingų keliautojų.. Jie turi vergauti keletą mėnesių, metų, kad galėtų vėl susitaupyti pinigų tolesnei kelionei.
Na, šis filmas man pasirodė truputį ištęstas. Viską buvo galima parodyti ir per trumpesnį laiką, na, bet kaip yra, taip yra. Iš tiesų buvo pakankamai įdomu. Ir liūdna, kad žmonės ryžtasi tokiems dalykams ne vieną kartą per savo gyvenimą, ir tik keletui iš tūkstančio pasiseka.

2012 m. spalio 26 d., penktadienis

The Redemption of General Butt Naked (2011)

O laukčiausias penktadienio filmas buvo apie generolą Plikašiknį, aišku, vien dėl pavadinimo :D
Generolas Plikašiknis savo praeityje buvo žiaurus vadas, vadovavęs 14 metų trukusiame pilietiniame kare Liberijoje. Jis grobdavo vaikus, kuriuos apginkluodavo ir liepdavo žudyti visus, kas papuola. Tokią pravardę generolas gavo todėl, kad mūšio lauke dažnai pasirodydavo visiškai nuogas. Tiek jis, tiek jo kariai tikėjo, kad dievai padarė jo kūną nepažeidžiamą, todėl nėra reikalo vilkėti kažkokių apsauginių drabužių.
Dabar generolas skelbia Dievo žodį. Keliauja per Liberiją ir ieško tų, kurių šeimas nuskriaudė ar tų, kuriuos suluošino ir sugadino gyvenimus, norėdamas atsiprašyti.
Mano manymu, tas žmogus yra labai drąsus, kad gali pažvelgti nuskriaustiesiems į akis ir atsiprašyti. Neaišku, kiek nuoširdus jis yra, kai įvykdė tokio masto nusikaltimą, bet norėtųsi tikėti, kad viską daro tikrai iš širdies. Be abejo, visada remiasi Dievu, tačiau argi tai blogai..

Switch (2012)

Antrasis filmas, kurį pažiūrėjau penktadienį, yra "Pokytis".
Čia amerikiečių geologas keliauja po visą pasaulį ir lanko įvairias energijos gavybos pramonės vietas. Filme jis pasakoja apie neatsinaujinančius ir atsinaujinančius energijos šaltinius, apie tai, ar įmanoma vienus pakeisti kitais ir kokia to kaina. Kiekvieną aplankytą vietą jis įvertina skaičiumi, kiek žmonių toks energijos gavybos būdas galėtų aptarnauti.
Tiesą sakant, negalvojau, kad šis filmas bus įdomus, bet tikrai buvo įdomiau, nei tikėjausi. Pamačiau ir milžiniškas anglies kasyklas, ir vandens jėgainę kalne, ir kukurūzų laukus, kurie auginami biokurui, ir naftos platformą vandenyne.. Filmo pabaigoje mokslininkas apibendrindamas pasakė, kad pokytis, t.y. kuomet atsinaujinantys šaltiniai galėtų naudojime pralenkti neatsinaujinančius, galimas tik 2064 metais. Ir visgi tam reikėtų suderinti visų šaltinių darbą: neatsinaujinančių, atominių ir atsinaujinančių.
Filmas pamąstymui apie aplinkosaugą.

Syria: inside the repression (2011)

Ketvirtadienį Kaune prasidėjo Nepatogus kinas, tačiau pradėjau jame lankytis nuo penktadienio. Čia rodomi dokumentiniai filmai apie skaudžią pasaulio realybę..  Pirmasis, kurį pamačiau, yra "Sirija represijoje".
Prancūzų žurnalistų komanda nelegaliai kirto Sirijos sieną, kadangi užsienio žurnalistai į šią šalį neįleidžiami. Ji keletą savaičių praleido kartu su sukilėliais, slapta filmuodama represijas keliuose Sirijos miestuose. Ten taip pat yra įsikūrusi "laisvoji kariuomenė", kurią sudaro kariai, dezertyravę iš kariuomenės. Žmonės Sirijoje kasdien bombarduojami, kankinami ir žudomi..
Filmas tikrai patiko. Na, ta prasme, kad buvo be galo įdomu ir baisu stebėti, kas vyksta pasaulyje. Tiesą sakant, negaliu patikėti, kad dabartiniame pasaulyje vyksta tokie dalykai. Atrodė, kad žiūrėčiau kažkokį neįtikimą seniai sukurtą filmą. Deja deja..

2012 m. spalio 21 d., sekmadienis

On Her Majesty's Secret Service (1969)

Iiir.. Štai šeštasis filmas apie slaptąjį agentą!
Bondas turi suartėti su grafiene Tracy, kad galėtų sučiupti Blofeldą. Tam Bondas išsiunčiamas į Šveicariją, kur turi apsimesti genealogu neva norėdamas ištirti Blofeldo giminės medį, kad galėtų įrodyti jį esant grafu. Su Tracy jis suartėja net per daug, tačiau, be abejo, yra iššifruojamas, todėl Blofeldo sėbrai ketina jį nužudyti.
Pirmiausia, dėl ko noriu paverkti, yra tai, kad šiame filme Bondą vaidina nebe mano numylėtas Connery, o kažkoks tai Lazenby :((( Visą filmą buvo taaaip keista! Ir dar kaip tyčia jis truko ilgiausiai iš jau matytų filmų apie 007. Visiškai nebondiška jo išvaizda ir elgesys.. Aišku, negerai gal taip prisirišti prie vieno aktoriaus, juolab kad žinai, kad jį tikrai pakeis kiti. Nu bet aaa, dar nebuvau tam pasirengusi :D
O šiaip tai siužetas ir vėl patiko, na, net nežinau, ką galėčiau pasakyti blogo (nepaisant atlėpausio Lazenbio :D). Žiūrėsim toliau!

2012 m. spalio 20 d., šeštadienis

You Only Live Twice (1967)

Penktajame filme Rusijos ir Amerikos veikėjai yra netoli Trečiojo pasaulinio karo paskelbimo. Amerikiečių kosminį laivą "praryja", kaip jie yra įsitikinę, rusų laivas. Tačiau britų valdžia įtaria, kad čia veikia kitos jėgos iš Japonijos. Bondas pasiunčiamas išsiaiškinti šios mįslės.
Visų pirma - labai patiko, kad filmo veiksmas vyko Japonijoje. O jeigu ir ne, tai bent aplinka buvo sukurta tikai japoniška :D Dauguma aktorių, net Bondo priedanga - žmona - buvo japonė. Malonu ir žiūrėti.
Kita - pavadinimas. Turbūt jis būdingas tik Bondui.. :) Pačioje filmo pradžioje jį "nužudo" ir net "palaidoja", visi laikraščiai apie tai rašo. Deja, tai nebūtų Bondas, jeigu "neprisikeltų" iš tokių situacijų. Taip pasielgiama dėl to, kad jis kuo mažiau kristų į akis atlikdamas slaptą užduotį. Gana įdomus sprendimas :)
Jūs per daug greitas kaip numirėlis, pone Bondai.
 arba
Blofeld: James Bond. Allow me to introduce myself. I am Ernst Stavro Blofeld. They told me you were assassinated in Hong Kong. 
James Bond: Yes, this is my second life. 
Blofeld: You only live twice, Mr. Bond.
 Buvo įdomu! O nuotraukoje - kaip visada.. Džeimsas Bondas ir moterys :)

2012 m. spalio 17 d., trečiadienis

Thunderball (1965)

Ketvirtoje dalyje Bondas vėl turi reikalų su Spektru, šįkart viskas vyksta Bahamuose. Spektro organizacija turi du atominius ginklus. Nuo jų Bondas turi išgelbėti daugybę žmonių.
Ši dalis tikrai buvo įdomi, mano manymu, daug įdomesnė nei Goldfinger. Gal jau buvau pasiilgusi šio agento! :D Tiesa, sutrikau jau iškart prasidėjus filmui.. Po pirmos muštynių scenos žiūrėjau išsižiojus. Nes Bondas išskrido su tokiu daikčiuku:
Nu wtf :D Bet daugiau tokių akibrokštų nebebuvo ir filmas tęsėsi normaliai. Įdomiausia man buvo kulminacinė muštynių scena, nes ji vyko po vandeniu. Kažkiek minučių, kol viską rodė, girdėjosi tik burbuliukų ir dar kartais paleidžiamų strėlių iš kažkokių ginklų garsai. Taip gana įspūdingai viskas padaryta, tikrai labai patiko ir buvo įdomu žiūrėti :)
Savaitgalį žiūrėsim tolesnes dalis!

2012 m. spalio 14 d., sekmadienis

Frau Holle (2008)

Sekmadienį su tėvais žiūrėjom televizorių, o prieš pietus, pasirodo, LTV rodo Brolių Grimų pasakas. Bet ne filmukus, o tokias štai vaidybines :) Šį sekmadienį rodė Sniego močią, tai taip nuo pradžių įtraukė, kad net juokinga buvo, kaip su tėvais susėdę žiūrėjom pasaką :D
Pasaka yra žinoma daugumai vaikų, manau. Kaime gyveno dvi mergaitės su mama, jų tėtis miręs.Viena mergaitė darbšti, padeda mamai namų ruošos darbuose, verpia, tvarko ir panašiai, o jos sesuo - išpuikusi mergina, kuri tik išvien gražinasi ir visus darbus liepia nudirbti jaunėlei. Taip jau nutinka, kad vieną dieną mergaitę bedirbdama įsipjovė pirštą su verpste, norėjo ją nuplauti šulinyje į jį įkrito. Bet šulinio būta stebuklingo! Jame slypėjo kitas pasaulis, kur mergaitė turėjo įveikti užduotis ir pakliuvo pas Sniego močią. Išbuvusi pas ją netrumpą laiką, dirbusi įvairius darbus, ji grįžo namo apdovanota. Pamačiusi sesers sėkmę vyresnioji taip pat sumanė įšokti šulinin. Tikriausiai suprantat, kuo jai viskas baigėsi.. :)
Man patiko, kaip padaryta ta pasaka, labai gražiai viskas suvaidinta :) Daug įdomiau žiūrėti ne pieštą, o vaidybinę ekranizaciją :) Tikrai labai gaila, kad bendrabutyje neturiu televizoriaus, nes labai norėčiau pasižiūrėti kiekvieną sekmadienį tokius dalykus prie pusryčių stalo..

2012 m. spalio 9 d., antradienis

Goldfinger (1964)

Trečiasis filmas apie agentą 007! :D
Čia Bondas gauna užduotį sugauti aukso magnatą, vadinamą Auksapirščiu. Jis nori užpulti Fort Knox miestelį ir sunaikinti pasaulio ekonomiką, tapdamas pasaulio valdovu. Jam kliudančius žmones jis nužudo neįprastu būdu - apipurškia auksu, tuomet oda neprakvėpuoja ir žmogus miršta.
Na, nežinau, ar aš nebuvau pakankamai susikaupusi, ar kas buvo, bet ši dalis man patiko mažiau. Be abejo, gera pamatyti jau pamėgtą agentą ir jo nenuginčijamą logiką. Tačiau kažko (pati nesuprantu ko :D) pritrūko. Tikiuosi, kad čia kaltas mano neatidumas.
Tiesa, truputį juokinga žiūrėti, kaip ne itin tikroviškai atrodo muštynių scenos. Ir, tarkim, kai žmogus pridaužiamas į sieną, būna tas garsas, kaip iš filmukų.. Nemoku nupasakot :D Toks BUMT! Ah, bet tuo seni filmai ir žavūs :) Bus įdomu žiūrėti, kaip Bondas metai iš metų tobulės!

2012 m. spalio 8 d., pirmadienis

Pavergtųjų sukilimas (2011)

Dieną man pranešė, kad vakare nemokamai bus rodomas istorinis filmas apie Lietuvą, Kauno "Romuvos" kino teatre. Kadangi nieko nebuvau suplanavusi veikti, nusprendžiau į jį nueiti. Pagalvojau, nemokamas, nepatiks - išeisiu. Bet neišėjau!
Lietuvių sukurtame dokumentiniame - vaidybiniame filme pasakojama apie 1941-ųjų metų birželio mėnesio įvykius Lietuvoje. Kaip visi žinome, tais metais prasidėjo II-asis pasaulinis karas, birželis lietuviams paženklintas didžiausiais trėmimais į Sibirą ir Sovietų priespauda. Kai kurios scenos yra suvaidintos, kad žiūrovams būtų paprasčiau įsivaizduoti pasakojamus įvykius. Filme kalba istorikas Sigitas Jegelevičius, sukilimo dalyviai ir kiti to meto amžininkai.
Beveik visą filmą (nes maždaug apie vidurį užsimaniau miego, bet po to vėl susidomėjau :D) tikrai įdėmiai žiūrėjau ir klausiausi, buvo be galo įdomu. Gal ir žinomi tie dalykai iš vadovėlių, tačiau kai papasakoja žmonės, dalyvavę tuose įvykiuose, viskas yra visiškai kitaip. Nesu istorijos ir patriotizmo fanė, bet filmas kažkaip sugebėjo prikaustyti prie ekrano. Supranti tada, žmogus, labai aiškiai, kad šalis tikrai ištvėrė galybę baisių dalykų, kol tapo tokia, kokia yra dabar..
Jei kada bus galimybė, būtinai pasižiūrėkit :)

2012 m. spalio 7 d., sekmadienis

From Russia With Love (1963)

Antroji dalis apie Džeimsą Bondą pasakoja jo nuotykius Rusijoje.
Bondas siunčiamas į Rusiją, kur turi padėti sovietų konsulate. Rusijoje jį medžioja dėl Daktaro Ne nužudymo. Bondas turi surasti šifravimo mašiną, ir turi tai padaryti pirmiau nei Spektro organizacija.
Šioje dalyje pamatom, kad visgi kietasis Džeimsas Bondas turi vieną didelę silpnybę - moteris. Jų kerams jam sunku atsispirti, jis vis dėlto gali prarasti budrumą..
Man be galo įdomu žiūrėti šias pirmąsias dalis dėl to, kad Connery čia toooks jaunas! :D Kadangi aš jį mačiusi tik tokį, koks yra dabar, tai net sunku įsivaizduoti, kad jaunystėje jis buvo toks gražus vyras :D
Ir galiu pasakyti, kad kuo toliau, tuo įdomiau žiūrėti šiuos filmus! Manau, nekils sunkumų su visų dalių peržiūrėjimu.. :)

2012 m. spalio 6 d., šeštadienis

Dr. No (1962)

Šiemet yra 50-osios Džeimso Bondo metinės. Ta prasme, prieš 50 metų sukurtas pirmasis filmas apie agentą 007. Iki šios dienos nebuvau mačiusi nė vienos dalies apie Bondą. O užsimaniau pažiūrėti tada, kai kine pamačiau naujausio filmo reklamą.. Tai kodėl nepažiūrėjus visų dalių apie garsųjį agentą?? :D
Džeimsas Bondas susiduria su daktaru Ne :D Skamba juokingai. Iš tiesų tai dėl kažkokios priežasties Jamaikoje yra nužudomas jo kolega, todėl Bondas leidžiasi į kelionę išsiaiškinti, kas ir kaip.
Na, galiu pasakyti, kad tikrai užkabino! Nežinau kas tiksliai, tačiau manau, kad nebus problemų pažiūrėti visą Bondiadą.. Man šioje dalyje labai labai patiko amerikietiškos mašinos 8) Be abejo, įdomu tai, kad Bondas - toks viską apgalvojantis ir, atrodo, visažinis detektyvas. Jo taip lengvai neapgausi, jis viską apgalvoja, niekas nepraslysta jam pro akis. Šiame (o, manau, ir kituose) filme beveik viskas tviska prabanga, graži aplinka, gražūs žmonės.. Malonu žiūrėti tokius filmus!

2012 m. spalio 5 d., penktadienis

Osama (2003)

Rašo, kad tai pirmasis Afganistano filmas, sukurtas po talibano režimo griūties.
Jame pasakojama apie mergaitę, kuriai mama liepia apsimesti berniuku, kad galėtų uždirbti pinigų šeimai. Draugas mergaitę pavadina Osama, po to, kai talibai surenka visus miesto berniukus ir moko juos. Kiti berniukai įtaria, kad čia mergaitė, kol galiausiai tiesa išaiškėja.
O iš tiesų tai šis filmas apie moters padėtį toje visuomenėje. Niekam ne paslaptis, kad ten ta padėtis yra be galo žema, bet kai filme viskas parodoma taip akivaizdžiai, tada tikrai kažkaip nemaloniai nupurto.. Moteris yra niekas, ji be vyro negali kalbėtis nei su kitais, nei pasirodyti gatvėje, nusipirkti maisto ir panašiai. Filme parodoma, kaip moterys bando protestuoti prieš tai, reikalauti sau teisių, talibanas be gailesčio su jomis susitvarko. Na, žinokit, baisu. Filmas neilgas, bet labai vertas dėmesio.
Rekomenduoju.

2012 m. rugsėjo 29 d., šeštadienis

21 Jump Street (2012)

Reikėjo vakarui kažkokio neįpareigojančio filmo, komedijos, tad pasirinkom šį.. Nežinau, ar buvo verta ir nepamenu, ar tikrai buvo juokinga..
Filme pasakojama apie jaunus policininkus, kurie susimauna per savo pirmąją užduotį, todėl yra paskiriami į mokyklą, kur turi surasti narkotikų tiekėją. Abu vaikinai turi įsimaišyti į moksleivių minią, kartu lankyti pamokas ir jokiu būdu neišsiduoti.
Kąąą žinau, man tai šitas filmas buvo toks vienas prastesnių. Nors žiūriu, kad IMDb jis gana neblogai įvertintas (7,3!). Channing, nebevaidink tokiuose filmuose, ačiū :D Žinokit, kas baisiausia, tai visiškai nebepamenu, kokias emocijas man sukėlė šis filmas (jei išvis kažką sukėlė). Buvo toks smarkiai vidutiniškas ir gana nuspėjamas. Vidurinėje kietuoliu buvęs Jenko (Ch.Tatum) dabar virto pajuokos objektu, o Schmidt, savo mokyklos laikais buvęs pastumdėliu, dabar tapo kietu ir visų gerbiamu vaikinu.
Žodžiu, net nesiūlau jo žiūrėti :D Nors gal kažkam jis visgi labai patiko, jei jau taip įvertintas..

2012 m. rugsėjo 27 d., ketvirtadienis

The Other Dream Team (2012)

Pasinaudojusi proga, kad kine buvo Yomayo diena, nukeliavau pažiūrėti šio filmo. Kadangi graužiu save, kad nemačiau filmo apie dabartinę rinktinę "Mes už...Lietuvą!", tai bent jau apie senąją svajonių komandą tikrai norėjau pamatyti. Ir VISIŠKAI nepasigailėjau!
Filmas dokumentinis. Jame pasakojama komandos, kurioje žaidė tokie krepšininkai kaip Sabonis, Marčiulionis, Kurtinaitis ir Chomičius, istorija. Apie tai, kaip jie žaidė už Sovietų Sąjungą būdami lietuviais, kaip buvo sunku gyventi tuo metu ir kaip krepšinis buvo vienintelė maišto priemonė..
Filmo metu kalbinti minėti krepšininkai, NBA atstovai. A, taip, reikia paminėti, kad filmas sukurtas amerikiečių. Ir jis tikrai be galo gražus. Daug dėmesio skirta Lietuvos nepriklausomybės atgavimo įvykiams, o viską vainikuoja 1992-ųjų Barselonos olimpinės žaidynės. Kaip žinia, mūsų krepšininkai jose pirmą kartą žaidė kaip tikri lietuviai, už savo šalį, o ne tiems, kurie laikė tautą priespaudoje. Jauna šalis tuomet laimėjo bronzos medalius.. Nors jiems tai buvo tikrų tikriausias auksas :)
Be galo patiko stebėti krepšininkų emocijas, kai jie pasakojo apie tuos laikus - kaip visada Sabonis prišnekėjo tokių dalykų, nuo kurių visa pilnutėlė salė krito iš juoko :D O keletą kartų net pati buvau susigraudinusi.. Manau, kad tai tikrai stiprus filmas. Ačiū amerikiečiams, kad jie prie jo taip prisidėjo :) Tikrai norėčiau pažiūrėti dar kartą.

2012 m. rugsėjo 6 d., ketvirtadienis

Gran Torino (2008)

Ką jūs į tai, jeigu vėl pradėsiu čia rašyti? :) Neužmiršau šio dalyko. Tiesiog per vasarą pažiūrėjau gal netgi du filmus, ir tai neatsimenu kokius, nes arba tingėjau juos čia aprašyti, arba neturėjau ko pasakyti. Tikiuosi, kad su naujais mokslo metais atsidarys ir nauja filmų kraitelė :) O naujam gyvenimui blogą prikeliu pasidalindama įspūdžiais apie Gran Torino.
Pasakojimas sukasi apie pagiežingą rasistą senį Voltą, kuris yra Korėjos karo veteranas. Ironiška, tačiau jo kaimynai - azijiečių šeima. Kartą Hmongų šeimos jaunėlis Tao, spaudžiamas gaujos (neva tai išbandymas, kad patektų į ją) pabando pavogti numylėtą kolekcinį Volto automobilį Gran Torino. Aišku, jam nieko nepavyksta, tačiau Tao po šio įvykio turi atidirbti Voltui už šeimai padarytą gėdą.
Gran Torino
Filmas man labai patiko, labai! Tiek dėl nagrinėjamų problemų, tiek dėl visko pateikimo. Filmas gal ir liūdnas, tačiau tiek prisijuokėm.. :D Clint Eastwood savo vaidmenį atliko tobulai. Labai tiko tokio senuko vaidmeniui. O liūdnas filmas tuo, kad senas žmogus taip nutolęs nuo savo tikrosios šeimos (o gal šeima nuo jo?), kad daug daugiau bendro turi su kaimynais, kurie jam tikrai visiškai svetimi.. Nors Voltas turi ne vieną sūnų (lyg tai du, jei gerai pamenu), bet nė su vienu jo nesieja šilti jausmai. Sūnūs aplanko tėvą tik iš pareigos, negana to, mirus motinai, bando jį išsiųsti į senelių namus, kur juo bus tinkamai pasirūpinta. Ypač nuliūdino scena, kai Voltas paskambino sūnui draugiškai pasikalbėti su juo, turbūt pirmą kartą gyvenime, o šis atsakė neva turįs daug darbo ir paprašė paskambinti kitą savaitę. Žinant filmo pabaigą, tai nekenčiau to sūnaus visa širdimi :p
O pasibaigė filmas iš dalies laimingai :) Na, kaip pažiūrėsi į tai. Aš laikau tai laiminga pabaiga. Kai žmonės išsilaisvina nuo savęs pačių.
Filmą rekomenduoju, tikrai tikrai. Ir pasijuoksit, ir pamąstysit. Puikus derinys!

2012 m. birželio 25 d., pirmadienis

Small Town Saturday Night (2010)

Na, juk sakiau, kad dabar prasidės filmų su Chris Pine era.. :D Taip, šiandien dar vienas (pažadu šiandien daugiau filmų su juo nežiūrėti!).
Šioje mažo miestelio istorijoje pasakojama apie jo gyventojų likimus. Rhett planuoja su drauge ir jos dukrele išvykti į Nashville, kur galės koncertuoti. Jis nori pabėgti iš šio miestelio ir pasiekti kažko daugiau. Deja, netikėtai jo likimas pasisuka šiek tiek ne taip, kaip buvo planavęs.
Šiaip jau filmas nėra labai ypatingas, bet kažkuo visgi įtraukia. Asmeniškai man jis pasirodė liūdnas. Na, visi tie žmonės.. Jų likimai kaip ir skirtingi, bet kartu - visų tokie patys. Daugumos - apgailėtini, uždaryti ten, miestelyje, kuriame laikas neteka. Iš tiesų į juos žiūrėti buvo įdomu, tuo pačiu ir liūdna, ir gaila..
Nežinau, ką labai ir pasakyti apie jį. Man visai patiko, be abejo, nėra vienas iš geriausių matytų, toks vidutiniškas :) Net nežinau, kad rekomenduočiau jį žiūrėti. Galbūt merginoms, kurios pamišusios dėl Chris? :DD

This Means War (2012)

Kadangi jau minėjau apie savo naują meilę.. Bijau, kad dabar žiūrėsiu filmus tik su juo, bent jau kurį laiką :D
Fosteris ir Tuckas yra geriausi draugai, kompanjonai ir..šnipai. Abu vieniši, o pirmasis susirasti antrąją pusę sugalvoja Tuckas. Jis įdeda savo anketą į internetinį tinklalapį, kur susipažįsta su Lauren. Deja, Fosteris irgi su ja susipažįsta. Kai pagaliau draugai išsiaiškina, kad jie susitikinėja su ta pačia mergina, imasi įvairiausių priemonių, kad sukliudytų vienas kitam, nes abu įsimyli ir neketina užleisti vietos.
Neslėpsiu, kad žiūrėjau šį filmą vien dėl Chris, bet galiu pasakyti, kad tai tikrai nuotaikinga komedija. Visai nesigailiu nei dėl praleisto laiko žiūrint, nei dėl išleistų taškų filmai.in, nes viso to filmas tikrai buvo vertas. Patiko tai, kaip parodyta vyrų kova dėl moters. Be abejo, daug įdomumo pridėjo tai, kad abu vyrukai - šnipai: jie visur pritaisė kamerų, blakių, ir sekdavo vienas kito pasimatymus :D Tikrai prisijuokiau. Tiesa, Lauren vaidino žavioji Reese, kuri labai tiko tokiam vaidmeniui :)
Tad jei norit smagiai praleisti laiką, pasižiūrėti ir į blogiukų gaudynes, ir į juokingas situacijas, rinkitės šį filmą nedvejodami :)

The Princess Diaries 2: Royal Engagement (2004)

Savaitgalį, kai man buvo princesės manija, pažiūrėjau ir antrąją dalį apie princesę Miją.
Šįkart Mijai - jau 21-eri. Ji išvyksta į Genoviją, kur pakeis senelę ir taps šalies karaliene. Tačiau parlamentas sako, kad pagal įstatymą princesė privalo susituokti, ir duoda jai 30 dienų susirasti jaunikį. Jei vestuvių nebus, karūna atiteks kitam - Nikolui.
Kaip ir pirmojoje dalyje, taip ir čia netrūksta humoro. Mija vis dar patenka į juokingas situacijas, kad ir kokia suaugusi bebūtų. Anne kaip visada žavi :) Tiesa, šiame filme visgi labiausiai laukiau pasirodant savo naujos meilės - Chris Pine :D Ir anksčiau žiūrėdama šią dalį tikriausiai jo laukdavau, bet dabar supratau, kad jis man tikrai patinka :D Jie su Anne sudarė puikų duetą, ir kartu atrodo gražiai, ką galima pastebėti ir šioje nuotraukoje.
Žiūrint šią dalį man visada pasidarydavo liūdna, kad daugiau nebebus filmų apie princesę. Ne išimtis ir šis kartas. Be galo patiko visa ta sukurta karališka aplinka ir personažai, privertę ir padūsauti, ir pasijuokti, ir net ašarą išspausti :)

2012 m. birželio 24 d., sekmadienis

Rock of Ages (2012)

Ką tik iš kino seanso! Su tėvais nusprendėm važiuoti į kiną ir išsirinkome štai šį filmą, kadangi galbūt vienintelis buvo vertas dėmesio (jų akimis, o aš nesiginčijau :D). Na, tiesą sakant, pati ir pasiūliau.
Filme pasakojama apie merginą, kuri atvyksta į Los Andželą siekti savo svajonės dainuoti ir apie vaikiną, kuris taip pat nori dainuoti. Be abejo, abu svajoja apie roko sceną. Filme netrūksta ir dar daugelio veikėjų, tokių, kaip roko dievaitis Stacee Jaxx, jo suktasis vadybininkas ir kiti.
Filmas yra tarsi miuziklas. Tik skirtingai nuo mums įprastų tokio žanro filmų čia skamba roko grandų muzika :) Būtent tai labiausiai ir žavi. Siužetas yra visiškai neišskirtinis, banalus ir gal net nuobodokas. Tačiau bent jau man tai muzika viską atperka. Ypač žiūrint kino salėje, kur garsas labai geras - pasijauti kaip koncerte ir tik džiaugiesi, kad niekas per tokį garsą negirdi, kaip dainuoji.
"Roko amžiuje" buvo ir juokingų vietų, mums jų sukurti nepagailėjo Russel Brand personažas. Taip pat nustebino Catherinos Zeta-Jones personažas - tokios dar jos tikrai nebuvau mačiusi (nedaug filmų su ja mačiau, bet čia ji tikrai prajuokino). Net ir Tom Cruise visai patiko vaidindamas toookį išplaukusį rokerį.. :D
Nesigailiu, kad ėjau į šį filmą :) Aktoriai surinkti neblogi, muzika - nereikia net kalbėti. Tinkamas atsipalaidavimui ir patrypti kojomis :)

2012 m. birželio 23 d., šeštadienis

The Princess Diaries (2001)

Ahh, mano mylimieji Princesės dienoraščiai.. :) Visada su malonumu žiūriu šį (ir antrąjį) filmus apie princesę Miją, man taip gera pasinerti į tokią istoriją, kad nieko negaliu sau padaryti :)
Filme pasakojama apie Miją, kuri visą gyvenimą stengiasi išlikti nepastebima, tačiau vieną dieną atvyksta jos senelė ir praneša, kad štai, penkiolikmetė Mija yra Genovijos princesė ir vienintelė sosto įpėdinė. Reikėtų įsivaizduoti, kaip pasikeičia paprastos paauglės gyvenimas: ji turi lankyti princesės pamokas pas senelę, staiga atsiranda krūva netikrų draugų, kurie iš tiesų nori pakenkti.. Princese būti nėra lengva :)
Nežinau, kuo tiksliai mane žavi šis filmas (ir knygos, pagal kurias jis pastatytas), tačiau, kaip jau sakiau, visada mielai jį žiūriu. Labai patinka ir pagrindinė aktorė, Anne Hathaway - mėgstu ir kitus filmus su ja. Ji tokia žavi, ir turi ypač gražias akis. Aa, tiesa, istorijoje dar įdomi tyli Maiklo meilė Mijai. Knygoje viskas yra truputį kitaip, be abejo, tačiau čia tai labai gražiai parodyta. Ir kaskart pykstu ant Mijos, kad ji tokia akla :D
Filme netrūksta kurioziškų situacijų, kadangi Mija yra truputį nevėkšla.. :) Ir labai gerai, nes visa tai be galo pagyvina filmą. Tikrai pusę filmo prasikvatoju balsu, nors matau ir ne pirmą kartą.
Žodžiu, žiūrėti verta, jei mėgstate princesiškus dalykėlius ir skanų juoką :)

Hysteria (2011)

Kartais man nutinka taip, kad pamatau filme kokią nors vietą ir suprantu, kad noriu, kad toks pat kadras būtų mano įrašo viršuje. Šįkart vėl taip atsitiko :)
Hysteria - tai tikrais faktais paremta komedija apie vibratoriaus išradimą. Moterys ateina gydytis ligos, kurią gydytojai vadina isterija, pas moterų daktarą. Kai ponas Dalrimplas sulaukia padėjėjo, klienčių gerokai padaugėja, mat jaunasis gydytojas Mortimeris sugeba greitai ir efektyviai "pagydyti" moteris. Tačiau net ir jam negali visą laiką sektis puikiai ir tobulai.
Filmą norėjau pažiūrėti jau senokai, tačiau laiko ir noro atradau tik šiandien, net nežinau kodėl. Tiesiog nusprendžiau, kad rytui reikia smagaus filmo, o šis pasirodė tinkamas. Net labai :) Kadangi ir vėl ekraną užvaldė britiškas humoras :) Labai patiko tai, kad net ir apie tokius dalykus sugebėta subtiliai papokštauti. Veikėjų charakteriai patiko, aktoriai puikiai juos perteikė. Labiausiai patiko turbūt daktaras Mortimeris ir dar jo draugas Edmundas, vis išradinėjantis ką nors naujo su elektra. Mortimeris dėl savo idealizmo jausmo, o Edmundas.. Na, nežinau, jis toks juokingas ir, rodos, nepritinkantis to meto visuomenėje :D
Na, jei norite lengvo filmo, ir dar paremto tikrais faktais, tai įsijunkite šį. Laikas neturėtų prailgti, o ir šypseną tikrai išspausite :)

2012 m. birželio 10 d., sekmadienis

Project X (2012)

Vis atidėliojau šio filmo aprašymą, nes toks jis man bevertis buvo, kad šakės :D Šiaip ar taip, net ir tokius žiūralus turiu čia paminėti :)
Tai pasakojimas apie tris moksleivius, kurie norėjo būti populiarūs. Todėl Tomo septynioliktojo gimtadienio proga jo draugas Costa sukviečia visus į vakarėlį, kuris turi vykti Tomo namuose, kol tėvai išvykę. Nors į vakarėlį kviesti žmonės tik iš mokyklos (bent jau taip galvoja Tomas), pabaigoje išgirstame, kad žmonių buvo nei daug, nei mažai - gal apie pusantro tūkstančio. Kaip jau turbūt ir iš nuotraukos galima spręsti, vakarėlis virto katastrofa.
Nežinau, kam žmonės kuria tokius filmus ir dar rodo juos kino teatruose. Gaila man žmonių, kurie mokėjo pinigus ir žiūrėjo jį kino salėse - na, nebent jie tokie tušti, kaip ir pats filmas, dėl to galbūt jie patys visai nesigaili. Aš pati žiūrėdama namie keletą kartų svarsčiau galimybę filmą išjungti, bet kadangi jau buvau sunaudojusi du filmai.in taškus, tai buvo gaila ir nusprendžiau pabaigti. Tai va taip. Buvo keletas juokingų vietų, tačiau dabar jų net neprisimenu, o nuo pažiūrėjimo nepraėjo nė savaitė - tokia tat ir vertė.. Na, belieka tikėtis, kad nė vienas vakarėlis neprivedė iki tokių dalykų, kokie parodomi čia.

2012 m. birželio 4 d., pirmadienis

Mirror Mirror (2012)

Šiandien grįžusi į praktiką, kad nuimčiau tvyrančią manyje įtampą, įsijungiau pažiūrėti šį filmą :)
"Mirror Mirror" - tai istorija apie mums visiems taip gerai pažįstamą Snieguolę ir jos piktą pamotę. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad istorija tokia, kaip ir įprasta nuo senų senovės. Tačiau kai pažiūri, tai net nemažai dalykų kūrėjai pergalvojo. Ir istorijos tai nė kiek nesugadino!
Piktąją raganą čia vaidina Julia Roberts. Nors ji visiškai nėra mano mėgstamiausia aktorė (gal labiau tokia neutrali, net stengiuosi vengti filmų su ja :D), tačiau čia tikrai pasirodė puikiai. Jos vaidyba čia tikrai stipri. O tokiai patyrusiai aktorei nė kiek nenusileido ir Lily Collins, suvaidinusi Snieguolę. Iš pradžių galvojau, kad ji man nelabai, tačiau greitai persigalvojau. Ypač man patiko kūrėjų sumanymas, kad Snieguolė prisideda prie nykštukų gaujos ir išmoksta kautis :D
Apskritai filme labai daug sveiko humoro, su sarkazmo gaidele. Tikrai buvo juokingų vietų, kai juokiausi balsu (ypač kai vienas nykštukas įsimylėjo Snieguolę ir vis dėl jos dūsaudavo :D).
Jei norite filmo atsipalaidavimui, tiesiog gražios pasakos su kai kuriais netikėtais posūkiais, nedvejodami rinkitės šį filmą :)

2012 m. gegužės 22 d., antradienis

The Time Traveler's Wife (2009)

Po ką tik perskaitytos knygos suskubau pažiūrėti ir ekranizaciją. Paskutiniu metu gana dažnai jos man papuola į akiratį :D Jei tingit skaityti įrašą apie knygą, tai galiu pasakyti, kad ji man paliko neįtikėtinai gerą įspūdį. Surijau per dvi dienas. O filmą pažiūrėti taip pat neužtrukau :)
Henris yra keliautojas laiku. Su Kler jis susipažįsta, kai mergaitei yra 6, o jam - 36 metai. Susituokia, kai Kler - 22, o jam - 30. Henris niekada nežino, kada išnyks ir kur atsiras. Kler dėl to labai išgyvena, kadangi jis išnyksta net pirmąją vestuvių naktį. Ji nuolat turi gyventi nežinioje ir laukime.
Na, iškart po knygos, tai filmas silpnokas. Ne silpnas, bet vidutiniškas. Dėl to, kad man užkliuvo daug netikslumų (nors aišku, kad ne pirmą kartą žiūriu ekranizaciją ir puikiai suprantu, kad į dvi valandas beveik 450 puslapių knygos nesutalpinsi, bet visada tai užkliūna, visada..), o ir filmas apskritai buvo per trumpas. Man būtų patikę jį žiūrėti dar kokias 40 minučių.. Veiksmas vyko pernelyg greitai, todėl ir nesužavėjo taip jau labai.
O aktoriai buvo geri. Man patiko Kler, kurią vaidino jau ne pirmą kartą matoma Rachel McAdams. Ji gerai vaidina meilės istorijose :) O aktorius, suvaidinęs Henrį, taip pat savo vaidyba neužkliuvo. Gal ir ne visiškai tokį jį įsivaizdavau skaitydama, bet nenusivyliau pamačiusi.
Apskritai filmą rekomenduočiau tiems, kurie knygos dar neskaitę. Nes manau, kad paskaitę ir po to pažiūrėję filmą gali šiek tiek nusivilti, taip, kaip aš. Nesakau, kad filmas prastas. Tiesiog knyga man paliko nepalyginamai didesnį įspūdį, štai ir viskas :)

2012 m. gegužės 13 d., sekmadienis

The Blind Side (2009)

Kai naktim nesimiega, tai puikiausiai laiką galima praleisti žiūrint filmus :) O jei jie tokie, kaip šis, tuomet galima ir išvis niekada nemiegoti.
Tai tikrais faktais paremta istorija apie futbolo žaidėją Michael Oher. Jis - benamis vaikinas, septynerių metų jėga atskirtas nuo mamos. Michael pažymiai mokykloje patys prasčiausi, tačiau vienas dalykas jam sekasi - žaidimai su kamuoliu. Vieną lietingą vakarą jį, einantį gatve, pamato turtinga moteris Leigh Anne. Ji su vyru ir vaikais parsiveža Michael namo, kad jis turėtų kur pernakvoti. Tačiau vaikinas ilgam užsilieka jų namuose..
Jei klaustumėt, koks tai filmas, pasakyčiau: tobulas. Jau vien pati istorija ko verta.. Neįtikėtina, kad taip būna. O aktoriai taip pat daug prisidėjo prie to tobulumo. Ypatingai Sandra Bullock - ne veltui ji mano mėgstamiausia :) Visi aktoriai puikiai išpildė savo charakterius, na, kad ir mažasis S.J. Jis toks juokingas buvo, nuolatos siekiantis dėmesio berniukas, tikras derybininkas, tačiau turbūt pirmasis, po mamos, priėmė Michael į savo šeimą, visiems pristatydamas jį kaip savo didįjį brolį.
Be galo gražu žiūrėti į tokius žmones, kai žinai, kad viskas vyko realybėje. Filme puikiai parodytas ponių, kurios yra iš tokio paties sluoksnio, kaip ir Leigh Anne, požiūris į jos veiklą. Jų vertybės visiškai kitos: svarbiausia tai, ką gali nusipirkti už pinigus, tiesiog šaunu, kad Leigh Anne yra tokia stipri moteris ir kovoja už tai, kas jai atrodo teisinga.
Jei dar nematėt, tai būtinai pažiūrėkit. Dvi valandos tikrai neprailgsta, norisi daugiau ir daugiau. Beje, labai patiko, kad pabaigoje parodyta daug nuotraukų iš tikrojo Michael Oher gyvenimo su globėjais (taip, jie tapo oficialiais vaikino globėjais). Linkiu pažiūrėti!

2012 m. gegužės 12 d., šeštadienis

Sherlock Holmes: A Game of Shadows (2011)

Nieko nelaukdama pažiūrėjau ir antrąją dalį apie Šerloką Holmsą. Žinot, privalumas, kai esi viena kambaryje, yra tas, kad gali sau ramiai žiūrėti filmus, o ypač tai, kad gali pasirinkti tokius, kokius tu nori :)
Šioje dalyje daktaras Vatsonas veda. Tačiau Šerlokas paprašo jo įsivelti į paskutinį nuotykį ir sučiupti jų priešą profesorių Moriartį.
Iškart sakau, kad ši dalis man įdomesnė už pirmąją. Ten viskas buvo per daug magiška galbūt.. O čia, kaip ir rašoma filmo anotacijoje, Šerlokas nusileidžia ant žemės. Iš tiesų čia daugiau realybės, o tai man patinka.
Robert kaip visada nuostabus. Jis taip tobulai tinka šitam vaidmeniui! Visada atrodo toks atsipūtęs, pernelyg nesijaudinantis dėl sunkumų, tačiau visuomet budrus ir įžvalgus. Taip pat patiko, kad čia vaidino Noomi Rapace, pažįstama iš Millennium trilogijos. Buvo įdomu pamatyti ją tokiame vaidmenyje (čia ji vaidino čigonę); Noomi man ir toliau išlieka be galo žavi aktorė.
Tiesa, įdomus kūrėjų sprendimas, kuris buvo parodytas ir pirmojoje dalyje. Labai patiko, kad kai kuriose scenose Šerlokas užsimerkia ir tuomet visi būsimi veiksmai (kartais - ir praėję) tarsi prabėga jam prieš akis. Ir kai būna aiškios pasekmės, realybėje Holmsas susimuša su blogiuku ir to kažko išvengia. Nu žodžiu, nemoku papasakot, reikia pamatyt :D
O viską vainikuoja tobulos Šerloko Holmso maskuotės.. :D Už jas dedu didelį pliusą :D

The Rite (2011)

Vakar berniukai pasikvietė mane žiūrėti filmo. Sakė, kad bus apie egzorcizmą, bijojau, bet vis tiek nuėjau, nes ką čia viena sėdėsi, kai taip gražiai kviečia :D
Jaunas kunigų seminarijos mokinys iš JAV išvyksta į Italiją, kur lanko paskaitas apie egzorcizmą. Jis pakliūva mokytis pas kunigą, kuris jau seniai užsiiminėja šėtono išvarymo seansais.
Kadangi man baisu net aprašinėti šį filmą, tai labai neišsiplėsiu, sori :D Šiaip jau kad ir kaip ten bebūtų, filmas pakankamai geras. Nėra ten visokių mistikų perkrauta, iš tikrųjų viskas parodyta gana saikingai. Ir, kaip Tadas ir sako, kerta per psichiką. Gana rimtas siaubo filmas. Sukuria ir šiais laikais gerų (nors nesu tokio žanro mėgėja, bet daugmaž nusimanau, kaip atrodo tie išliaupsinti "siaubo" filmai). Aktoriai parinkti tinkamai (jau vien Hopkinsas ko vertas!), siužetas taip pat nėra labai nuobodus, nors ir teka gana lėtai.
Jeigu esat tokių filmų mėgėjai ir dar nematėt, tai patariu pažiūrėti :) O aš einu reabilituotis, nes tokie filmai tikrai ne man :D

Sherlock Holmes (2009)


Tuo metu, kai šį filmą rodė, kažkodėl nenorėjau jo žiūrėti.. Dažnai man pasireiškia tokie dalykai :D O dabar neturėjau ką veikti ir nusprendžiau pažiūrėti, kuo gi tas šiuolaikinis Holmsas ypatingas, nes girdėjau nemažai gerų atsiliepimų :)
Šerlokas ir Vatsonas turi užduotį sugauti lordą Blackwoodą, kuris kelia grėsmę visam Londonui. Jis buvo nužudytas, tačiau naudodamas juodąją magiją prisikėlė iš numirusiųjų. Ne vieną paslaptį reikia atskleisti legendinei seklių porai.
Nors anksčiau nesu mačiusi nė vieno filmo apie Šerloką Holmsą, tačiau net ir aš suprantu, kad viskas čia buvo ypač sušiuolaikinta. Nesvarbu, kad pati aplinka sukurta senovinė, tačiau Šerlokas labiau atitinka šiuos laikus. Jį suvaidino Robert Downey Jr., kuris, manau, kad ir kaip ten bebūtų, tiko savo vaidmeniui. Visame filme galbūt labiausiai ir patiko jo sukurtas personažas, šiek tiek lengvabūdiškas, keistas, su savitu humoro jausmu.
Daktarą Vatsoną suvaidino Jude Law. Prisipažinsiu, jei nebūčiau pažiūrėjusi internete, kad ten vaidina jis, taip niekad ir nebūčiau supratusi :D Ūsai keičia žmogų.
Visumoj tai filmas gal ir neblogas :) Nors tikėjausi, kad sudomins labiau. Vis dėlto.. Parsisiunčiau antrą dalį, tai tikriausiai patiko :)

2012 m. gegužės 9 d., trečiadienis

The Girl With the Dragon Tattoo (2011)

Kadangi vakar pabaigiau skaityti knygą tuo pačiu pavadinimu, tai kol dar neišblėsęs nė vienas prisiminimas apie siužetą, suskubau pažiūrėti ir filmą. Skandinavų versiją jau esu mačiusi (nors planuoju pažiūrėti dar kartą, kadangi nelabai pamenu), o dabar atėjo laikas ir amerikietiškajai.
Na, siužetas, be abejo, toks pat kaip ir aname filme ar knygoje - nepykit, bet nepasakosiu dar kartą jo (galiu pasakyti, kad gana išsamų, bet trumpą aprašymą galit rasti knygos aprašyme). Iškart pereisiu prie patiko/nepatiko.
Pirma: jau nuo pat pradžių, dar tik kai eina pradžios titrai, viskas padaryta taip įdomiai. Nemoku apibūdinti, kaip. Tamsiai ir tįstančiai. Sudomina. O po to.. Na, galiu pasakyti, kad ši ekranizacija labai vykusi. Įvykiai labai atitinka knygą (ne visi, be abejo, bet didžioji dauguma). Smagu man žiūrėti tokias ekranizacijas, kuriose nenukrypstama nuo originalios siužeto linijos. Pačios šlykščiausios scenos parodytos gana atvirai, o žinant, kaip tai buvo aprašyta knygoje, su visomis detalėmis, tai tikrai gali sakyti, kad viskas išpildyta.
Ir nors filmas truko 2 valandas 38 minutes, viskas vis tiek įvyko per greitai. Atrodo, kad ir Mikaelis per greit išsiaiškino bylą, ir apskritai dar nenorėjau, kad filmas baigtųsi. Nepamenu, kada taip yra buvę, bet kai pamačiau, kad jau viskas eina į pabaigą, nuliūdau.
Tiesa, iš pradžių buvo sunku priprasti prie amerikietiškosios merginos su drakono tatuiruote. Visgi man mielesnė Noomi Rapace, nors kai Rooney šypsosi, ji taip pat gana miela :) Tik balti antakiai be ryšio :D Daniel Craig padarė puikų darbą, man patiko jo suvaidintas pasimetimas, kai gavo užduotį, kai pasikeitė aplinka. Įtikino. Lyg ir norėjosi, kad būtų parodyta daugiau Mikaelio ir Lisbetos jausmų, ypač Lisbetos, kaip ji keitėsi būdama su juo, bet ką padarysi. Kad jau neparodė, tai neparodė :D
Buvo keletas labai ryškių neatitikimų, bet visgi filmą vertinu puikiai. Na, supraskit, kai net nenori, kad jis pasibaigtų, reiškia, kažkas tokio jame yra, ar ne? :)

2012 m. balandžio 30 d., pirmadienis

Ben X (2007)

Šiandien noriu tikrų atostogų (nors ir pastarąsias dienas nieko neveikiau), noriu žiūrėti filmus ir skaityti knygas. O kadangi reikia laukti, kol knygų parneš mama, tai kodėl nepažiūrėjus filmo?
Filmą "Ben X" jau prieš kelerius metus rekomendavo draugė Laima, o prieš kokius du mėnesius - ir dėstytoja. Kadangi filmas - apie vaikiną, turintį autizmo sutrikimą. Jis žaidžia kompiuterinį žaidimą "Archlord" ir gyvena tik juo. Realiame gyvenime Benui prisitaikyti sunku - mokykloje iš jo nuolat tyčiojamasi, nuo pat mažens jis yra nesuprastas. Žaidime Benas susipažįsta su mergina, kuri jam daug padeda. Nors ir ne realiai.
Nors filme ir parodyta pati lengviausia autizmo forma, Aspergerio sindromas, bet vis dėlto žiūrėti buvo nejauku. Visų pirma, tai visas filmas ganėtinai tamsus ir niūrus. O kitas dalykas, tiesiog pykdęs viso filmo metu, buvo tos neapsakomos patyčios. Žiauru, kaip paaugliams gali neužtekti sveiko proto. Atrodo, nors suaugusieji turėtų stengtis suprasti Beną, tačiau aš vis nesupratau ir piktinausi dėl to, kad mokytojai ar mama jį vis liečia - juk žino, kad tokiems vaikams nemalonu, o Benas tai ir parodydavo, tačiau vis tiek tapšnoja per petį ir pan.
Apskritai "Ben X" yra labai stiprus filmas. Paskutinįjį pusvalandį žiūrėjau užsiėmusi burną iš siaubo, ar baimės, nežinau, kaip tai pavadinti. Viskas pernelyg realu, turint omenyje tai, kad filmas pastatytas remiantis tikra istorija.
Beje, kaip ir dažniausiai tokio tipo filmuose, noriu pasidžiaugti pagrindinio aktoriaus vaidyba. Nuostabu.
Galiu drąsiai sakyti, kad tai vienas geresnių matytų filmų apie autizmą. Su savo problemomis, su savo sprendimais.

2012 m. balandžio 22 d., sekmadienis

Rabbit Hole (2010)

Su Vita pažiūrėjom šį filmą, nes ji norėjo rimto filmo, o aš norėjau neilgo - visi mūsų norai sutilpo čia. O aš jau senokai jį turiu ir niekaip neprisiruošdavau pažiūrėti.
Pasakojimas sukasi apie porą, kuri prieš 8 mėnesius neteko savo ketverių metų sūnelio. Veiksmo filme nėra daug; daug labiau atsižvelgiama į jų jausmus ir išgyvenimus.
Iš pradžių atrodė, kad daug sunkiau moteriai. Nors ji ir užsidėjusi kaukę, neva tai viskas gerai, bet iš jos poelgių galima labai lengvai pastebėti, kad viskas tikrai nėra gerai, ji dar nesusitaikiusi su netektimi. O bėgant filmui vis dėlto pamatome, kad ir vyrui nėra taip jau vis tiek. Aš įsivaizduoju, kad tokią netektį patyrusiems tėvams turi būti neapsakomai sunku. Ir 8 mėnesių tikrai neužtenka viską pamiršti. Tokie dalykai nepasimiršta.
Galiu pasakyti, kad tokie filmai kerta per psichologiją. Tai vienas iš tų, kai žiūrėdamas galvoji: "O kas, jeigu man kada nors taip nutiktų?" Bjaurus jausmas. Bet filmas vertas žiūrėjimo, tikrai. Ir pamąstymo, kaip spręsti tokias problemas.

2012 m. balandžio 21 d., šeštadienis

The Vow (2012)

Tai pirmasis mano pažiūrėtas 2012-ųjų filmas :) Toks gražus ir romantinis. Paremtas tikra istorija.
Leo ir Peidžė laimingai susituokusi pora. Jis turi nuosavą įrašų studiją, o ji - skulptorė, taip pat turinti savo studiją. Viskas gražu, bet vienas žiemos vakaras viską sujaukia: sutuoktiniai papuola į avariją. Po jos Peidžė atsiduria komoje, o atsibudusi nebeatpažįsta savo vyro. Ji atsimena tik viską, kas buvo iki jo.
Na tai va, tokia štai istorija. Gerai, banaloka, pripažįstu, bet kai vakare galva nori pailsėti po visos savaitės darbų, tikrai tinka ir patinka. O ypač dėl to, kad vaidina gražūs aktoriai :) Tiek Tatum, tiek McAdams tikrai puikūs, ir aktoriai jie geri :) Įdomu tai, kad istorija, kaip jau minėjau, paremta tikrais įvykiais. Tokia pora iš tiesų egzistuoja pasaulyje.
Filmas ganėtinai patiko, nors mane vis liūdino Peidž nepasitikėjimas savimi ir Leo pastangos, siekiant, kad žmona iš naujo jį įsimylėtų.. Šįkart palaikiau jo pusę ir jau galvojau, kad viskas nesibaigs laimingai, bet turbūt tokie filmai negali turėti nelaimingos pabaigos, taip?.. :)

Saturday Night Fever (1977)

Prisipažinsiu, galbūt niekad nebūčiau pažiūrėjusi šio filmo, bet kai pamačiau per Glee, kad jis pakeitė žmogaus gyvenimą, norėjau pažiūrėti, kas čia tokio ypatingo..
Tonis yra dažų parduotuvės darbuotojas, tačiau taip pat - neprilygstamas disco šokėjas. Jis vakarais keliauja su draugais į disco klubą ir visus užburia savo šokiu. Čia jis susipažįsta su Stefani, taip pat puikia šokėja. Su Stefani Tonis nori dalyvauti šokių konkurse..
Filmo trukmė - 2 valandos. Atrodo, ką gali rodyti per tokį ilgą laiko tarpą tokia tematika. Na, bet sakyčiau, kad filmas gana greitai praėjo :) Visai neprailgo. Gal dėl nuostabios muzikos ir šokiukų (nebuvo čia kažkokių masinių šokių scenų, tik tiek, kiek reikėjo rodant klubą). Nes Travolta tikrai nėra mano mėgstamiausias aktorius :D
Šiaip jau visą filmą atrodo, kad taip niekas ir neįvyks. Laukiau, kada gi bus tas lūžis, kuris parodys, kaip Tonis siekė ir pasiekė savo tikslo, galbūt suprato ateitį. Laukti teko ilgokai :D Bet visgi supratau, kad žmogus, kažko atkakliai ir nuosekliai siekdamas, gali tai padaryti. Gali pasikeisti į gerąją pusę ir suprasti, ko nori iš gyvenimo. Tai gal ir nėra labai motyvuojantis ar pamokantis filmas, bet sunkiausi žmogaus pasirinkimai parodomi :)
O jeigu mėgstat disco, tai labai rekomenduoju.. :)

2012 m. balandžio 15 d., sekmadienis

Star Wars: Episodes I-VI (1977 - 2005)

Mhm, net aš pažiūrėjau šią legendą.. Visada kratydavausi, neva tai nesąmonė, nes totali fantastika, nieko tikro - ir tikrai man tokie fantastiniai dalykai (tokie jau pernelyg fantastiniai) ne prie širdies. Na, bet Žvaigždžių karai yra kažkas tokio. Netaps tai mano didžiule aistra ar mėgstamiausia serija, tačiau į ką pažiūrėti yra. O kadangi yra sukurtos 6 dalys, tai nusprendžiau neaprašinėti visų atskirai - koks tikslas būtų pasakoti siužetus - o pastebėjimus sudėti į vieną įrašą. Ir paveiksliukas tai atspindi.
Ką gi, įdomiausia yra tai, kad seniausia dalis yra IV epizodas. Atrodo, kad pradedi žiūrėti nuo vidurio, ar ne? Nes I-III epizoduose rodoma tai, kas vyko iki to, ką matome IV-VI dalyse. Sakyčiau, tiesiog nuostabu, kaip kūrėjai pasitikėjo savo idėja, galima sakyti, būdami tikri, kad tokia istorija turės milžinišką pasisekimą. Juk jie tikrai žinojo, kad sukurs ir "pirmesnes" dalis, nors ir praėjus 22 metams nuo pirmosios išleidimo.
Visas veiksmas vyksta beribiame Kosmose. Su galybe išgalvotų personažų. Mano smegenys iki šiol nesuvokia, kaip reikia sugalvoti tiek realiame pasaulyje neegzistuojančių būtybių.. Ir visos jos skirtingos! Gerai, galima sumąstyti keletą, bet tiek.. Žodžiu, čia galima nebent žemai nusilenkti kūrėjams, ir nieko daugiau nepridursi.
Visi epizodai trunka 2 valandas ir daugiau. Bet neprailgsta.. Keistai prikausto prie ekrano. Pirma filmo pusė būna ne itin įdomi (bent jau man), o paskui prasideda veiksmas, kuris neleidžia atsitraukti. Aktoriai puikiai parinkti, nuostabiai atlieka savo vaidmenis. Tiesa, dar labai įspūdingi atrodo efektai pirmosiose dalyse, atsižvelgiant į sukūrimo metus. Reiktų pasidomėti, kokie buvo tų filmų biudžetai..
Jei klaustumėt, ar rekomenduoju, tai siūlyčiau pažiūrėti bent jau dėl bendro išprusimo. Sakykit ką norit, bet mano akiratis dabar tikrai gerokai prasiplėtė. Nesigailiu nė vienos minutės, kurią praleidau žiūrėdama Žvaigždžių karus. Niekada nemaniau, kad taip pasakysiu.. :)

2012 m. balandžio 8 d., sekmadienis

We Bought a Zoo (2011)

Velykinį sekmadienį tėvai norėjo lengvo gražaus filmo, tad pamaniau, kad galima pažiūrėti šį naują filmą - neįpareigojantį, bet vertą pažiūrėti.
Bendžaminas gyvena su dviem vaikais - jo žmona mirusi. Jis niekur nespėja, sūnui - paauglystė ir jis labai išgyvena dėl mamos mirties, gyvena užsisklendęs savyje. Galiausiai jį išmeta iš mokyklos už papeikimus. Bendžaminas pasiryžta radikaliems pokyčiams: persikrausto į kitą vietą, kuri neprimintų žmonos, pakeičia viską. Vienas momentėlis: Bendžaminas nusipirko zoologijos sodą.
Filmas iš tikrųjų toks pozityvus ir mielas, kad man labai labai patiko :) Džiaugiuosi, kad pažiūrėjom - dvi valandos nė kiek neprailgo. Visi aktoriai puikiai atliko savo darbą, o ypač mažoji Maggie Elizabeth Jones. Neapsakomai miela mergytė! Suvaidino tikrai ne pagal savo metus protingą mergaičiukę :)
Patiko man ir nagrinėjamos problemos - šiek tiek pažįstamos. Ir kartais tas beviltiškumas, kai, atrodo, žmogus viską nori mesti, bet vėl atranda už ko užsikabinti ir keliasi, keliauja toliau.. Na, juk viskas žmogiška :) Manau, labai padėjo tai, kad filmas buvo susietas su gyvūnais - tokie man kažkodėl visada mielesni.
Buvo galima tikrai susigraudinti, jei būčiau žiūrėjusi viena, tai turbūt būčiau paturėjusi kalną nosinių :D Beje, Matt Damon visą filmą buvo be proto panašus į Jokūbą Bareikį. Patys palyginkit jų nuotraukas ir tikrai nedrįsit ginčytis :D
Taigi, jei norit gražaus filmo, nedvejodami imkit šį :) Tikrai manau, kad nenusivilsit. Ir tikrai ne kartą prisiversit nusišypsoti :)

2012 m. balandžio 1 d., sekmadienis

Intouchables (2011)

Man atrodo, nerasit nė vieno filmų žiūrėtojo, kuris būtų supeikęs šį filmą. Na, bent jau mano rate tokių nelabai yra (arba jie nesiskelbia). Dabar šio filmo žiūrėjimo banga, ir visai nesigailiu jai pasidavusi :)
Filme pasakojama apie neįgalųjį, kuris ieško žmogaus, kuris visame kame jam padėtų. Čia atsiranda juodukas Driss, kuris nei ypatingų mokslų baigęs, nei apskritai ieškosi kažkokio darbo. Bet būtent jis ir tampa naujuoju Philippe's padėjėju.
Į šį filmą galėjau pažiūrėti ir iš savo profesijos pusės, ir kaip pašalietė, bet, manau, gavosi miksas :D Iškart galiu pasakyti, kad žiūrėdami Intouchables tikrai skaniai pasijuoksit. Iš tiesų tai filmas yra apie liūdnus dalykus, bet jie labai linksmai parodyti. Todėl iškart gal ir nesusimąstai, kaip ten viskas yra, bet kai filmas pasibaigia, tai gali tvirtai pasakyti, kad čia paliesta nemažai svarbių dalykų, o svarbiausias iš jų - apskritai žmogiškosios vertybės.
Man patiko pagrindiniai aktoriai ir tai, kaip jie atliko savo darbą. Be abejo, pati idėja. O labiausiai - Driss, kuris, neturėdamas specialaus medicininio išsilavinimo ir išankstinio nusistatymo prieš neįgaliuosius, su Philippe elgėsi kaip su sau lygiu. Nesvarbu, kad jis be galo turtingas ir kad negali pajudinti nė vienos galūnės. Dažnai jis tai tiesiog užmiršdavo, o tokios situacijos sukeldavo nemažai juoko :)
Taip pat, manau, padėjo tai, kad žiūrėjau filmą, įgarsintą ne profesionaliai. Manau, kad tuomet filmas būtų netekęs pusės savo žavesio, kadangi dabar labai daug pridėjo gana žargoniška kalba. Tiesa, labai jau už ausų kliuvo išvien kartojamas žodis "invalidas", bet vis įtikinėjau save, kad taip turi būti.
Ir oi, vos nepamiršau. Filmas paremtas tikra istorija! Tokie žmonės tikrai egzistuoja.
Žmonės, labai rekomenduoju pažiūrėti, jei dar nematėt. Filmas nėra ilgas - kaip tik toks, kokio nėra nei per daug, nei per mažai. Viskas tikrai labai super :) Ir pasijuoksit, ir pamąstysit, ir laikas tikrai nebus sugaištas.. :)

2012 m. kovo 13 d., antradienis

Snow Cake (2006)

Paskutiniu metu jeigu pažiūriu kokį filmą, tai siaubingai tingiu laiku jį aprašyti. Štai ir dabar, nuo šeštadienio praėjo pora dienų, o aš net turėjau priversti save papasakoti apie filmą jums, nes paskui visai nieko neatsiminsiu.
Šiame filme pasakojama apie du žmones: vyrą, kuris patyrė automobilio avariją ir moterį, sergančią autizmu. Jų likimai susipina visai netikėtai, o tai ir yra įdomu.
Apskritai šiame filme mane domino du dalykai: autizmas ir Alan Rickman :D Pastarasis, be abejo, dėl savo nuostabaus balso, klausiau ir alpinėjau. O autizmas, kaip jau spėjot pastebėti, jei atidžiai sekat mano peržiūrėtus filmus, yra mano mėgstama tema. Tiesa, šį filmą rekomendavo dėstytoja, kartu su kitais filmais apie autizmą. Paskaitoms.
Man patiko, kad čia parodyta moteris autistė - net labai savarankiška moteris. Ji gyvena viena ir save puikiai apsitarnauja, turi darbą. Be abejo, iškart matome jos sutrikimus, tokius, kaip neadekvačios reakcijos ar bijojimas nešti šiukšles į šiukšliavežį. Bet ji žavi.
Alano personažas taip pat įdomus. Jei pažiūrėtumėt, kaip susipina šių dviejų žmonių likimai, manau, siužetui irgi uždėtumėt pliusą :) Alex toks pasimetęs gyvenime, netikėtai gauna proga pagyventi su tokia moterimi, kokios anksčiau niekada nėra sutikęs..
Ir labai gražiai pabaigoj parodytas filmo pavadinimas :)
Jei lyginčiau su kitais filmais apie autizmą, tai šis gal nebuvo vienas iš tų įdomiausių. Bet dėmesio vertas, kaip ir visi kiti filmai apie tokią ligą, nes informacijos tikrai suteikia.

2012 m. kovo 2 d., penktadienis

More Than Meets the Eye: The Joan Brock Story (2003)

Per paskaitą Ergoterapija akliems ir kurtiems žiūrėjom tokį filmą. Man patinka, kai medžiagos įsisavinimui yra žiūrimi filmai.
Šiame pasakojama apie moterį, kuri apako būdama suaugusi. Ji dirbo mokytoja aklųjų mokykloje, ir staiga apsirgo kažkokia liga, kuri suardė geltonąją dėmę, ir labai greitai. Jai teko prisitaikyti prie visiškai naujo gyvenimo. Nors ir turėjusi tiek patirties su aklaisiais, jai vis tiek buvo nelengva.. O dar vyras, nors irgi dirbęs toje pačioje mokykloje, buvo ne itin supratingas, vėliau apsirgo.. Žodžiu, gyvenimas moters buvo nelengvas.
Be abejo, įkvepia viena tai, kad čia yra tikra istorija. Gal ir skamba banaliai, bet gražu žiūrėti, kaip žmogus, kuris netenka svarbiausio jutimo, atsistoja ant kojų ir daug pasiekia. Mes turėjom filmą žiūrėti kaip specialistai, žiūrėti, kur tas mūsų ergoterapinis mokymas pasireiškia, bet vis dėlto pasižymėjau nedaug ir geriau mėgavausi filmu. Pabaigoj net kvapą užgniaužė, bet juk negražu verkti prie visų :D Sugraudino ta laiminga pabaiga. Apskritai filme puikiai parodyta, kaip žmogui reikia kito žmogaus, kuris palaikytų. Truputį nemėgau Joan vyro, kai jis ne itin maloniai su ja elgėsi, kai šioji neteko regėjimo.. Bet visgi pabandykim įsivaizduoti, kaip mes patys reaguotume, jei apaktų koks nors mūsų begalingai artimas žmogus. Ką darytume? Kaip jaustumėmės?
Gaila, kad šio filmo nėra parsisiųsti normaliai - mes irgi žiūrėjom rusiškai, o dėstytoja vertė. Bet verta, verta. Jei kur nors atrastumėt, tai labai rekomenduoju ;)

2012 m. vasario 12 d., sekmadienis

The Skin I Live In (2011)

Visada norėjau su grupiokėm pažiūrėti kokį nors filmą, kurį paskui galėtume aptarti. Šeštadienio vakarui pasirinkome gana intriguojančio pavadinimo filmą "Oda, kurioje gyvenu".
Robertas yra plastikos chirurgas. Konferencijose jis pristatinėja naujai išrastą odą, kuri atspari vabzdžių įkandimams, savo namo rūsyje turi įsirengęs operacinę, kur atlieka eksperimentus, ir slepia nuo aplinkinių merginą.
Iš pat pradžių jau matosi, kad filme normalių asmenybių, be kažkokių keistenybių ir sutrikimų, nesutiksime. Kuo toliau, tuo nesveikesnių žmonių ten atsiranda :D Bet galiu pasakyti, kad labai įdomu žiūrėti. Filme nuo pat pradžių keliama įtampa, tam padeda ir puikiai parinkta muzika. Tik pabaigoje išaiškėja visos siužeto vingrybės, ir kas gi tokia ta Vera, slepiama rūsyje. Filmas šokiruojantis - nėra ką slėpti. Jame drąsiai rodomos ir atviros sekso scenos, ir apskritai pats siužetas yra sunkiai nuspėjamas (bent jau iki tam tikro momento).
Trukmė - dvi valandos. Iš pradžių atrodo visiška mišrainė, bet kuo toliau, tuo labiau įtraukia. Beje, man patiko tai, kad nors ir šokiruojantis bei drąsus filmas, bet šlykštybių jame nėra. Visgi viskas prie tų baisybių  privesta kiek kitaip.
Rekomenduoju, jei norite rimto filmo su rimta siužetine linija.

2012 m. vasario 5 d., sekmadienis

Jane Eyre (2011)

Tai naujausia Charlotte Bronte romano ekranizacija. Nesu mačiusi jokių kitų, o knygą taip pat jau skaičiau daugiau kaip prieš metus. Todėl detalių visų neatsiminiau :)
Jei trumpai, tai Džeinė Eir - našlaitė, užauginta nemylinčios tetos, atiduota į internatinę mokyklą ir ten įgijusi išsilavinimą. Ji atkeliauja į Tornfildo dvarą dirbti pono Ročesterio globotinės guvernante.
Tiesą pasakius, man ištisai maišėsi "Džeinė Eir" ir "Vėtrų kalnas". Abi knygas skaičiau vieną po kitos, seserų Bronte braižas panašus, tad dabar, praėjus tiek laiko vis galvojau, ką padarė Ročesteris ir ką - Hitklifas. Nors paskui jau tvirtai galvoj atsirinkau kas, kaip ir kodėl. Tai va, kadangi nesu mačiusi kitų ekranizacijų, manau, kad ši tikrai nebloga. Labai patiko aktorė, vaidinusi Džeinę. Ji tokia paprasta, ir puikiai perteikė Džeinės personažą - tvirtą, drąsų ir pasiaukojantį.
Iš tikrųjų tai ši meilės istorija man yra nepaprastai graži, nugalėjusi daug kliūčių ir negandų. Vertinu šį filmą kaip filmą, o ne kaip ekranizaciją. O jis man patiko, ir net neskaičius knygos tikrai įdomu jį žiūrėti :)

The Painted Veil (2006)

Šį filmą man rekomendavo viena sena pažįstama, kurios nesu gyvai mačius.. :) Pasirodo, tai yra W.Somerset Maugham romano ekranizacija, kurį dabar būtų labai įdomu paskaityti.
Jaunas britų daktaras Valteris veda beveik nepažįstamą merginą Kiti. Ji jo nemyli ir išduoda su kitu. Valteris iškelia sąlygą: arba ji vyksta kartu į Kinijos kaimelį, kuriame siaučia cholera, arba jis paduoda skyrybų dokumentus ir taip kyla skandalas. Kiti išvyksta kartu..
Filme vaidina du labai geri aktoriai: Naomi Wats ir Edward Norton (nors kituose filmuose esu mačiusi tik pastarąjį). Jie puikiai atliko savo darbą ir čia. Man apskritai labai patiko visa filmo idėja. Jei nežvelgi giliau, galbūt tai ir gali pasirodyti eilinė meilės istorija.. Tačiau taip tikrai nėra, filmas puikus viskuo. Meilės paieškos, išgyventi jausmai.. Nuolat gyventi mirties pašonėje tikrai turėjo būti nelengva Naomi personažei. Ypač su pagiežą laikančiu vyru. Bet vis dėlto viso filmo metu neteisiau nė vieno - abu jie žmonės ir abu padarė klaidų.
Ir nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad filmas nesibaigė laimingai, bet jau einant pabaigos titrams supratau, kad viskas baigėsi gerai. Manau, kad Kiti pagaliau pamilo savo vyrą, kad ir kokia to būtų kaina.

2012 m. vasario 3 d., penktadienis

Melancholia (2011)

Dabar manęs laukia turbūt sunkiausiai pagaminamas įrašas per visą tą laiką, kiek rašau šį blog'ą.. Nes va būna taip, kad pažiūri filmą ir nors jis sukelia chaosą galvoje, negali apie jį pasakyti nė žodžio.
"Melancholija" - naujausias Lars von Trier darbas. Šį režisierių, manau, dauguma yra girdėję, nors ir nėra matę nė vieno jo darbo (kaip aš (iki šiol)). Tai filmas apie depresiją, jeigu galiu taip sakyti. Prie Žemės nenumaldomai, šokdama mirties šokį, artėja planeta Melancholija. Planetų susidūrimas neišvengiamas, o po jo nebeliks ir gyvybės. Jos neliks ne tik Žemėje - pagrindinė herojė Džastina teigia, kad gyvybė apskritai egzistuoja tik Žemėje. Tad Melancholija kėsinasi apskritai į gyvybę.
Filmo pradžioje parodoma filmo pabaiga, o po to - viso to priešistorė. Skamba Vagnerio muzika. Melancholiška. Pagrindinį vaidmenį filme atlieka Kirsten Dunst - ji tikrai čia padaro didelį darbą. Vaidinti emociškai sugniuždytą žmogų, mano manymu, yra labai sunku, be to, nereikia pamiršti, kad žiūrovas turi patikėti tuo bejėgiškumu. Patikėjau.
Dviejų valandų filmo siužetas visgi sukasi apie dvi seseris - Džastiną ir Kler. Iš pradžių palaužta Džastina artėjant pabaigai su tuo susitaiko ir ją pasitinka visiškai rami, o štai Kler yra visiška jos priešingybė. Visada besilaikanti visuomenėje įprastų normų moteris melancholijai, o gal greičiau baimei, pasiduoda labai greitai.
O man belieka patvirtinti visų minimą faktą, kad tai filmas apie žmogaus laikinumą ir sugebėjimą jį suprasti.

2012 m. sausio 28 d., šeštadienis

The Three Musketeers (1993)

Skaičiau ir knygą, ir mačiau naujausią ekranizaciją, bet šią visada norėjau pamatyti vien todėl, kad čia skamba ši nuostabi daina, tapusi legenda.
Labai minimaliai (dviem sakiniais :D) siužetas nusakytas čia, tad nesikartosiu. Iškart pereisiu prie patiko/nepatiko dalies.
Galėčiau apsakyti viską vienu žodžiu: nusivyliau. Tikėjausi kažko daug geresnio, o gavau nei šį, nei tą. Man netgi paskutinė, tokia moderni ekranizacija, patiko labiau nei ši. Visas veiksmas kažkoks labai išmėtytas, nenuoseklus (bent jau man taip atrodė).. Aišku, nebuvo taip jau LABAI blogai, bet net pasakyti neturiu ko. Liūdna. Tiesa, patiko man pačių muškietininkų išvaizda. Manau, kad aktoriai tikrai gerai parinkti, tokius juos ir galėtų įsivaizduoti romano skaitytojas :)
Gal jūs žinote, kokia ekranizacija yra įvertinta geriausiai ir verčiausia pažiūrėti? Jei taip, pasidalinkite savo žiniomis :) Romanas man tikrai patiko, tad norėčiau pamatyti ir jo vertą filmą.

Madagascar: Escape 2 Africa (2008)

Ir dar vienas animacinis filmas per vakarą :)
Liūtas Aleksas, zebras Martis, žirafa Melmanas, begemotė Glorija ir pingvinai nutaria grįžti į Niujorką. Susitaisę lėktuvą jie išskrenda iš salos, tačiau lėktuvas sudūžta Afrikoje. Čia ir tęsiasi bičiulių nuotykiai. Kol pingvinai ir beždžionės bando sutaisyti skraidymo priemonę, keturi draugai daug ką patiria Afrikos savanoje.
Čia greičiausiai tik toks sutapimas, specialiai aš apie filmus neskaičiau ir nesirinkau, bet ir šis yra apie draugystę. Be abejo, ir apie kitus dalykus, bet dominuoja ta mintis, kad negalima nusigręžti nuo draugų kai jiems ar tau yra sunku. Kaip ir pirmoje dalyje, taip ir čia pirmasis paslysta Aleksas. Džiugu, kad jis supranta savo klaidas ir nori jas ištaisyti :)
O juoko taip pat netrūksta. Mano mėgstamiausias veikėjas yra Melmanas, jis be galo žavus :D Na, ir pingvinai.. Jie tokie rimti, labai panašūs į mafijozus.. :D
Šiais metais turėtų pasirodyti ir trečioji filmo dalis, laukiu :)