Ką jūs į tai, jeigu vėl pradėsiu čia rašyti? :) Neužmiršau šio dalyko. Tiesiog per vasarą pažiūrėjau gal netgi du filmus, ir tai neatsimenu kokius, nes arba tingėjau juos čia aprašyti, arba neturėjau ko pasakyti. Tikiuosi, kad su naujais mokslo metais atsidarys ir nauja filmų kraitelė :) O naujam gyvenimui blogą prikeliu pasidalindama įspūdžiais apie Gran Torino.
Pasakojimas sukasi apie pagiežingą rasistą senį Voltą, kuris yra Korėjos karo veteranas. Ironiška, tačiau jo kaimynai - azijiečių šeima. Kartą Hmongų šeimos jaunėlis Tao, spaudžiamas gaujos (neva tai išbandymas, kad patektų į ją) pabando pavogti numylėtą kolekcinį Volto automobilį Gran Torino. Aišku, jam nieko nepavyksta, tačiau Tao po šio įvykio turi atidirbti Voltui už šeimai padarytą gėdą.
 |
| Gran Torino |
Filmas man labai patiko, labai! Tiek dėl nagrinėjamų problemų, tiek dėl visko pateikimo. Filmas gal ir liūdnas, tačiau tiek prisijuokėm.. :D Clint Eastwood savo vaidmenį atliko tobulai. Labai tiko tokio senuko vaidmeniui. O liūdnas filmas tuo, kad senas žmogus taip nutolęs nuo savo tikrosios šeimos (o gal šeima nuo jo?), kad daug daugiau bendro turi su kaimynais, kurie jam tikrai visiškai svetimi.. Nors Voltas turi ne vieną sūnų (lyg tai du, jei gerai pamenu), bet nė su vienu jo nesieja šilti jausmai. Sūnūs aplanko tėvą tik iš pareigos, negana to, mirus motinai, bando jį išsiųsti į senelių namus, kur juo bus tinkamai pasirūpinta. Ypač nuliūdino scena, kai Voltas paskambino sūnui draugiškai pasikalbėti su juo, turbūt pirmą kartą gyvenime, o šis atsakė neva turįs daug darbo ir paprašė paskambinti kitą savaitę. Žinant filmo pabaigą, tai nekenčiau to sūnaus visa širdimi :p
O pasibaigė filmas iš dalies laimingai :) Na, kaip pažiūrėsi į tai. Aš laikau tai laiminga pabaiga. Kai žmonės išsilaisvina nuo savęs pačių.
Filmą rekomenduoju, tikrai tikrai. Ir pasijuoksit, ir pamąstysit. Puikus derinys!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą