O štai vakar buvo noras pažiūrėti kokį nors gėjišką filmą. Ir tai sakau visiškai ne šaipydamasi. Vis dar liūdžiu, kad turiu gyventi homofobų visuomenėje ir įdomu, kada ta situacija bent truputį sušvelnės. Gal viskas būtų šiek tiek geriau, jei visi žmonės pamatytų šį filmą?
Filme pasakojama tikra istorija apie Bobby ir jo šeimą. Vaikinas prisipažįsta tėvams, kad jis yra gėjus. Tačiau, kaip manot, kaip ši žinia sutinkama? Motina, aktyvi tikinčioji, vis bando įkalti vaikinui į galvą, kad tai yra nuodėmė ir dabar per jį jie visi nesusitiks pomirtiniame gyvenime, veda pas psichoterapeutą, kad Bobby išgytų nuo homoseksualumo kaip nuo kokios ligos.. ŠLYKŠTU. Motina net išsižada sūnaus, todėl jis iškeliauja gyventi į kitą miestą pas savo pusseserę, ten sutinka vaikiną ir, atrodo, viskas bus gražu. NE. Jį nuolat graužia tai, kad motina jo tarsi nekenčia dėl to, kad jis kitoks, o dar ir vaikinas pasirodo nėra toks tobulas.. Bobby nebepakelia viso to ir nusprendžia pasitraukti iš gyvenimo.
Žodžiu, siužetą norėtųsi papasakoti visą, bet tiek to. Filmą reikia pamatyti patiems, kad sugebėtumėt suprasti ir įsijausti. Ypač filmą turėtų pažiūrėti gėjų nekentėjai, gal tada jiems smogtų suvokimas, kad homoseksualai yra lygiai tokie patys žmonės, kad tai ne liga ir net užsikrėsti tuo negalima :o Filme puikiai parodoma, kaip jaučiasi tiek šeima, tiek pats vaikinas, ką jiems visiems reikia išgyventi - visų išgyvenimai skirtingi ir nėra lengvi. Liūdna, kad motinai susiprasti, kas vis dėlto buvo jos sūnus, prireikė tokios baisios aukos. Tačiau džiugu, kad ji pasikeitė bei tapo aktyviste, kovojančia už homoseksualų teises.
Jei būtų mano valia, tai tikrai rodyčiau šį filmą visur, kur netingėčiau, kad tik kuo daugiau žmonių jį pamatytų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą