Pride & Prejudice (2005)

AAAAAA KAIP AŠ GALĖJAU BŪT NEMAČIUSI ŠITO FILMO ANKSČIAU!!

Kadangi skaičiau knygą tuo pačiu pavadinimu, draugė parekomendavo ir ekranizaciją. Supratau, kad iki šiol mano gyvenimas kaip ir neturėjo prasmės, nes apie kokią prasmę gali kalbėti, kai esi nematęs tokio tobulo filmo.. Labai norėčiau nenuteikinėti iš anksto, bet negaliu susilaikyti :D

Kaip ir minėjau, filmas pastatytas pagal Jane Austen romaną "Puikybė ir prietarai". Jame vaizduojama Benečių šeimą: paika motina, kuri negalvoja apie nieką kitą, kaip tik ištekinti savo dukteris, tėvas, iš kurio ji nesulaukia jokios pagalbos, o jis tik ir laukia progos, kada galės pasišaipyti iš žmonos ar kurios nors dukters kvailumo, Džeinė, vyriausioji ir gražiausioji duktė, visur įžvelgianti tik gerumą, Elizabet, antroji dukra, turinti tvirtą savo nuomonę įvairiais klausimais ir drąsiai ją reiškianti, Merė, viena iš dukterų, kuri neapdovanota nei grožiu, nei ypatingu protu, todėl pati stengiasi kuo daugiau skaityti ir šviestis, ir Kiti bei Lidija, vėjavaikės seserys, turinčios menką supratimą apie kultūringą elgesį. Kaimo gyvenimą sudrumsčia į kaimyninį dvarą atvykęs ponas Binglis su savo seserimi bei geru draugu ponu Darsiu, kuris pasirodo neapsakomai išpuikęs.

Bet norint nupasakoti siužetą reikėtų labai ilgai tai daryti, o aš nė nenoriu. Gal iškart pereisiu prie liaupsių :)

Taigi. Visų pirma - puikūs aktoriai. Pagrindinių vaidmenų atlikėjai Keira Knightley ir Matthew Macfadyen buvo nuostabūs. Keira, puikiai perteikianti užsispyrusį Elizabet būdą bei Matthew, kuriam buvo patikėta suvaidinti šaltą ir puikybę demonstruojantį, tačiau tam tikromis akimirkomis - susijaudinusį ir netelpantį savo kailyje poną Darsį, sudarė nepakartojamą porą. Man išskirtinai patiko Matthew vaidyba, be galo įtikino.

Kitas dalykas, kuris labai patiko, tai kaip filmas nufilmuotas. Taip, gana dažnai atkreipiu į tai dėmesį. Buvo gražu žiūrėti. Be abejo, ir visa XIX a. aplinka pridėjo savo, bet kameros darbui dedu pliusiuką.

Ir, aišku, pati istorija. Kadangi buvau perskaičiusi knygą, tai žinojau, ko ir kada tikėtis, bet vis tiek.. Bijau ką nors ir sakyti, bet ar tik nebus tai ta ekranizacija, kuri pranoksta knygą.. Nes taip nuostabu, kad dabar neiškrenta iš galvos ir man atrodo, kad eisiu pažiūrėti dar kartą, nes scenų atsukinėjimas filme žadina dar didesnį norą vėl pažiūrėti jį nuo pradžios iki galo.

Hairspray (2007)

Tralialia! Senokai jau užkliuvo šis filmas už mano akių. Tik va, anksčiau nenorėdavau žiūrėti jo dėl Zac ir Travoltos :D Kažkodėl jie man nepatikdavo. Bet dabar viskas nesvarbu, ir išvis, kokia buvau kvaila, kad anksčiau nepažiūrėjau šito miuziklo! :D

Veiksmas vyksta Baltimorėje, 1962-aisiais. Tracy, apvalutė mergina, nori patekti į televizijos šou, kuriame visi šoka ir dainuoja. Jos mama priešinasi tokiam merginos norui, tačiau ji nepaiso draudimų ir patenka į televiziją. Be abejo, išsilaikyti ten pakankamai sudėtinga..

Pirmas dalykas, dėl kurio įsimylėjau šitą miuziklą, tai muzika. Antras - suknelės :D Viso filmo metu skamba labai nuotaikinga muzika, man atrodo, kad visas soundtrack'as vertas atgulti mano playliste 8) Klausysiu ir klausysiu dabar :D

Bet filmas ne tik apie mergaitės svajonę šokti! Kur kas apie didesnius dalykus. Tuo metu juodaodžiai ir baltaodžiai buvo labai skirstomi, juodukams neleista būti net vienoje patalpoje su baltaodžiais. Jie turi laidoje "Negrų dieną", kuomet yra pakviečiami šokti į tą pačią studiją su baltaisiais, tačiau niekad nešokama kartu. Tracy susipažįsta su šokėjais juodaodžiais ir pasiryžta iškovoti jiems lygias teises. Žinoma, daug žmonių tam priešinasi, nes yra begalinė atskirtis, tačiau.. Kaip pavyksta Tracy, galit pamatyti žiūrėdami šį šaunų miuziklą :)

Moulin Rouge (2001)

Ech, pagaliau prisiruošiau pažiūrėti Mulen Ružą.. :)

Miuziklo veiksmas vyksta XIX a. pabaigoje. Jaunas rašytojas atkeliauja į Paryžių, kur įsimyli žavingą kurtizanę Satiną. Jų meilės kelyje maišosi pavydus kunigaikštis, kuris supratęs, kad Satina įsimylėjusi rašytoją, nusprendžia imtis bjaurių priemonių.

Žodžiu, nežinau, kaip aš drįsau anksčiau nebūt pamačius šito miuziklo. Tooobula :o Man taip patiko, kad dar nė nebaigus norėjau žiūrėt iš naujo :D Viskas ten buvo nuostabu. Viskas - tai puikiai parinkti aktoriai, kurie nepriekaištingai atliko savo darbą, aplinka, dekoracijos, kostiumai ir, žinoma, muzika. Labai patiko tai, kad šiaip jau visos dainos žinomos, o ne kurtos specialiai šiam miuziklui. Tačiau jos perdainuotos taip, kad kartais klausant ne iškart ir atpažįsti, viskas padaryta taip miuzikliškai.

Aaa, net nežinau, ką daug pasakoti apie šį filmą, nes jis man begalingai patiko! Tos dvi valandos visiškai neprailgo, viiiiisiškai! Rekomenduoju 8)

Extremely Loud & Incredibly Close (2011)

Nuėjo perniek mano pasiryžimas pirmiau perskaityti šią knygą, o tik po to pažiūrėti filmą.. :D Naktiniame kino seanse pažiūrėjau kaip tik šią istoriją.

O pasakojama čia apie berniuką autistą, kurio mylimas tėtis žūva per rugsėjo 11-osios įvykius. Oskaras randa tėčio paliktą žinutę - raktą - ir leidžiasi į paieškas, manydamas, kad turi aplankyti kiekvieną žmogų, kurio pavardė yra Black (kadangi tik tokį žodį randa ant vokelio, kuriame buvo raktas).

Aha, istorija atrodo pasakiška. Iš tikrųjų tai man truputį priminė filmą "August Rush", tik ten viskas vyko visiškai kitokiomis aplinkybėmis. Realiai tai norėjom šitą filmą pažiūrėti būtent dėl autizmo, kadangi filmų apie autistus sąraše šį filmą ir radau. Bet norėjosi, kad daugiau to autistiškumo būtų atskleista.. Čia viskas rėmėsi Oskaro gebėjimu matyti detales ir greičiau nei kiti atrasti ryšius, viską daryti skrupulingai. Tačiau berniukas pavaizduotas itin socialus ir netgi mėgstantis žmones, netgi per daug. Va tas ir kliuvo.

Apskritai tai filmas gražus ir liūdnas, ir aš vis dar noriu paskaityti knygą :) Nes ne ką mažiau įdomi tema yra ir rugsėjo 11-oji. Čia ji parodyta vėl per kitokią prizmę, dedu pliusą.

Ir.. rekomenduoju! :)

The Rocky Horror Picture Show (1975)

Visai neseniai susidariau sąrašą norimų pažiūrėti miuziklų. Pradėjau nuo šio, kadangi pirmiausiai jį pažiūrėti užsimaniau pamačiusi Glee seriją, kurioje jie "gamino" Rocky Horror Show.

Miuzikle Janed ir Brad važiuoja vakare, per liūtį, ir jų automobilis sugenda. Pora randa namus, kuriuose tikisi rasti telefoną ir pasikviesti pagalbos. Tačiau randa ne visai tai, ko tikėjosi.. Jie patenka į daktaro Frank-N-Furter namus, kuriuose lyg tyčia tą vakarą vyksta kasmetinis Transilvanijos susitikimas, o jo "vinis" - Rocky sukūrimas.

Pavadinčiau miuziklą drąsiu. Vien jau dėl aktorių aprangos.. Na, ir šioje nuotraukoje galima tai pastebėti. Apskritai filme nevengiama nuogybių ir keistų scenų. Beje, niekad nebūčiau pagalvojusi, kad Tim Curry vaidino transvestitą ir visą filmą lakstė ant aukštakulnių. Tačiau čia jam puikiai tiko ir pavyko perteikti pamišusį mokslininką :)

Svarbiausias dalykas - muzika. Labai patiko visos dainos, galėčiau klausyti ir klausyti. Tokios smagios ir verčiančios šokti :) Štai mano mėgstamiausia:

Šiaip jau miuziklu nenusivyliau, netgi norėčiau pažiūrėti dar kartą, tik dabar - teatro scenoje. O ir kalbėti apie jį nėra ką, reikia pažiūrėti :)

Temple Grandin (2010)

Vakar vakare prisiminiau savo pomėgį žiūrėti filmus apie autistus ir pažiūrėjau dar vieną, kurio nebuvau mačiusi anksčiau, bet jis buvo patraukęs mano akį. Tiesiog kartais labai tingiu žiūrėti filmus.. :D

Taigi. Temple Grandin - reali moteris, šis filmas yra paremtas jos biografija. Ji yra animal science doctor, profesorė Kolorado valstijos universitete. O ypatinga ji tuo, kad yra autistė. Šiame filme pasakojamas jos gyvenimas nuo įstojimo į koledžą (be abejo, rodoma ir priešistorė), visi išgyventi dalykai, taip pat nepamirštamas jos nuostabus protas.

Pats filmas padarytas be galo įdomiai. Temple atmintis yra fotografinė, ji atsimena begales vaizdų, o tai labai akivaizdžiai pademonstruota: svarbesni įvykiai tarsi sustabdomi fotoaparato juostoje. Taip pat labai įdomiai parodyta buvo tai, kad ji viską mintyse, rodos, iškart apskaičiuoja. Ta prasme, visokius matematinius dalykėlius, kurių plačiau nepaaiškinsiu, nes su matematika nedraugauju :D Ekrane tuoj pat pamatai brėžiant trikampius, apskritimus, laipsnius, skersmenis ir panašiai. Ir dar įdomesnis dalykas buvo tai, kaip pavaizduotas negebėjimas suprasti perkeltinės prasmės, būdingo visiems autistams. Jei pasakė, kad "gal čia karvė pasirašė?", tai ir parodoma karvė, pasirašinėjanti popierius :D Tos vietos tikrai buvo juokingos.

Apskritai tai Temple istorija išties puiki. Manau, aktorė puikiai perteikė jos manieras, ypatingai kalbėseną, kuri yra labai specifinė. Jei ieškot tikros istorijos, let's try this :) Filmai apie autistus visada yra labai gerai, o jei tai tikri faktai.. Na, kas ir begali būti geriau :)

Anna Karenina (2012)

Teko laimė kine pažiūrėti labai lauktą šių metų filmą - Aną Kareniną.

Ana - aristokratė, Rusijos veikėjo žmona ir jų sūnelio motina. Su reikalais išvykusi pas brolį, Ana puotoje sutinka jauną karininką Vronskį. Tarp jų iškart įsižiebia jausmai, pražūtingi pačiai Anai, mat 18 a. Rusijoje tikrai nepriimta, kad tokią aukštą padėtį užimanti moteris susirastų meilužį, skirtųsi su vyru ir pradėtų gyventi su kitu. Filme ir vaizduojamas Anos tragiškas gyvenimas.

Kadangi pati esu skaičiusi knygą, labai norėjau pamatyti šį filmą. Nors daug detalių galvoje jau išblėsę, tačiau stebėti vis tiek buvo be galo įdomu. Įdomiausia, ir pats didžiausias pliusas kūrėjams, kad filmo pastatymas tikrai išskirtinis. Atrodo, kad visas veiksmas vyksta teatro scenoje. Miestas, kita aplinka - tarsi dekoracijos. Be to, viskas atrodo taip vientisa: iš vienų namų pereinama į kitus, o tam tereikia atidaryti vienas duris. Arba: rodomas tarybos posėdis, svarstomi reikalai, o iš viršaus viską, tarp daugybės virvių ir kitų teatro dekoracijų,  stebi koks nors personažas. Nusprendžiau, kad taip padaryta dėl to, kad visas aukštuomenės gyvenimas tebuvo vienas didelis spektaklis. Ana, turėjusi daug draugių ir buvusi visų gerbiama, dėl savo paklydimo staiga tampa vieniša, jai už nugaros šnabždasi žmonės ir laikosi nuo jos per atstumą.

Aktoriai filme puikiai atliko savo vaidmenį. Visi jausmai perteikti ir žiūrovas įtikintas. Tiesa, labiausiai nustebino Jude Law vaidmuo. Todėl, kad net nebūčiau sugalvojusi, kad ten būtent jis. Supratau tik pasižiūrėjusi IMDb :D

Tikrai labai labai džiaugiuosi, kad pažiūrėjau šį filmą. Ir manau, kad jį verta žiūrėti kine - kompiuterio ekrane nebūtų taip didinga, puiku ir nuostabu. Tos dvi valandos salėje tikrai neprailgo, nes vis laukiau - o gal dabar jau veiksmas vyks scenoje?

The Perks of Being a Wallflower (2012)

Savaitgalį pažiūrėjau nuostabų filmą! Jau buvo rekomenduotas jis man, tačiau vis neprisiruošdavau.. Ir vis dėlto manau, kad žiūrėjau jį dėl to, kad čia vaidina Emma :) Jos vienintelės iš šauniosios Poterio trijulės nebuvau mačiusi vaidinant kitame filme.

Filme pasakojama apie pirmametį gimnazijoje, Čarlį. Jis intravertas, vaikinui sunku susirasti draugų, bendrauti, be to, Čarlis prieš metus neteko savo geriausio draugo - šis nusižudė. Netikėtai jis susipažįsta su dviem abiturientais, Sem ir Patriku. Šie tampa geriausiais Čarlio draugais, išveda jį "į žmones".

Galbūt filmas atrodo lėkštas, bet toks anaiptol nėra. Čarlis - įdomus personažas. Jis atsiskleidžia bendraudamas su savo naujaisiais draugais, tuo pačiu parodomos ir vaikino silpnybės, tiksliau - liga. Tam tikrose situacijose jam pradeda vaidentis. Ne, ne vaidentis, bet tiesiog jis mato vaizdus iš praeities, susijusius su savo teta, kurią labai mylėjo. Dažnai Čarlis užsimiršta, tačiau pablogėjimai vis dažnėja, ypač po didesnio sukrėtimo. Čarlis rašo laiškus..spėju, kad savo draugui, kuriuose išsako savo jausmus, taip bent kiek palengvindamas savo dalią.

Dar man labai patiko Patrikas, šis personažas tikrai labai teigiamas :) Patrikas yra gėjus, ir tokio nuostabumo, kad dar labiau užsimaniau tokio draugo :D

Tiesa, kadangi pradžioje užsiminiau apie Emmą, tai galiu pasakyti, kad ji čia puiki. Labai gerai suvaidino, tokia miela :) Visiškai nebuvo tokio dalyko kaip tapatinimas su Hermiona, kaip gali dažnai nutikti su personažais, su kuriais esi užaugęs. Ji čia buvo visai kitokia. Bet, manau, padėjo ir mano sugebėjimas atsiriboti nuo žinomų  veikėjų ir pamatyti būtent tai, kas yra dabar.

Žodžiu, jeigu norite gražaus filmo, tai tikrai rekomenduoju. Gražus ir gilus. Dar negirdėjau nė vieno, kas būtų nusivylęs :)

Prayers for Bobby (2009)

O štai vakar buvo noras pažiūrėti kokį nors gėjišką filmą. Ir tai sakau visiškai ne šaipydamasi. Vis dar liūdžiu, kad turiu gyventi homofobų visuomenėje ir įdomu, kada ta situacija bent truputį sušvelnės. Gal viskas būtų šiek tiek geriau, jei visi žmonės pamatytų šį filmą?

Filme pasakojama tikra istorija apie Bobby ir jo šeimą. Vaikinas prisipažįsta tėvams, kad jis yra gėjus. Tačiau, kaip manot, kaip ši žinia sutinkama? Motina, aktyvi tikinčioji, vis bando įkalti vaikinui į galvą, kad tai yra nuodėmė ir dabar per jį jie visi nesusitiks pomirtiniame gyvenime, veda pas psichoterapeutą, kad Bobby išgytų nuo homoseksualumo kaip nuo kokios ligos.. ŠLYKŠTU. Motina net išsižada sūnaus, todėl jis iškeliauja gyventi į kitą miestą pas savo pusseserę, ten sutinka vaikiną ir, atrodo, viskas bus gražu. NE. Jį nuolat graužia tai, kad motina jo tarsi nekenčia dėl to, kad jis kitoks, o dar ir vaikinas pasirodo nėra toks tobulas.. Bobby nebepakelia viso to ir nusprendžia pasitraukti iš gyvenimo.

Žodžiu, siužetą norėtųsi papasakoti visą, bet tiek to. Filmą reikia pamatyti patiems, kad sugebėtumėt suprasti ir įsijausti. Ypač filmą turėtų pažiūrėti gėjų nekentėjai, gal tada jiems smogtų suvokimas, kad homoseksualai yra lygiai tokie patys žmonės, kad tai ne liga ir net užsikrėsti tuo negalima :o Filme puikiai parodoma, kaip jaučiasi tiek šeima, tiek pats vaikinas, ką jiems visiems reikia išgyventi - visų išgyvenimai skirtingi ir nėra lengvi. Liūdna, kad motinai susiprasti, kas vis dėlto buvo jos sūnus, prireikė tokios baisios aukos. Tačiau džiugu, kad ji pasikeitė bei tapo aktyviste, kovojančia už homoseksualų teises.

Jei būtų mano valia, tai tikrai rodyčiau šį filmą visur, kur netingėčiau, kad tik kuo daugiau žmonių jį pamatytų.

A Beautiful Mind (2001)

Ohh, kaip niekšiškai buvau apleidusi šį blog'ą.. O per tą laiką tikrai pažiūrėjau filmų, tačiau vis tingėdavau aprašinėti. Viskas, nuo šiandien susiimu ir vėl gaivinu rašymus, kad po to nereikėtų mikčioti, kai kas nors paprašo rekomenduoti filmą :D

Taigi. Grįžtu su Nuostabiu protu.

Filmas "Nuostabus protas" pasakoja apie matematiką John Nash, kuris sukūrė.. ee.. žaidimų teoriją, jei neklystu :) Be abejo, filmas paremtas tikru mokslininko gyvenimu. Viskas būtų nė kiek neišskirtina, na, juk pasaulyje tikrai yra ne vienas žmogus, kuris kažką TOKIO sukuria, gauna Nobelio premiją ir valio. Nash'as yra kitoks (sakau "yra", nes jis dar tebėra gyvas). Jam diagnozuota paranoidinė šizofrenija. Šiek tiek įdomiau, tiesa..? :)

Apskritai tai filmą noriu pažiūrėti jau nežinau kiek metų, ir pagaliau atėjo ta diena, kai man tai pavyko padaryti. Nuostabus protas - nuostabus ir filmas. Daugiau nei dvi valandas visiškai prikaustė dėmesį. Iš pradžių buvo sudėtinga suprasti visus tuos matematinius išvedžiojimus, tačiau kai veiksmas pradėjo suktis apie šizofreniją, atsipūčiau lengviau. Akivaizdu, kad genijaus gyvenimas ne rožėmis klotas.. Visa laimė, kad jis visada šalia turėjo mylinčią ir besirūpinančią žmoną.

Tiesa, įdomu tai (per paskaitas tai mums nepasakoja tokių dalykų), kad šizofreniją Nash'as "išsigydė" mintimis. Be abejo, tai liga, kurios išgydyti neįmanoma, bet palengvinti tikrai galima, ir tai puikiai parodyta filme - aišku, jei tik dėsi į tai visas pastangas. Vaistai, slopinantys haliucinacijų atsiradimą bei saviįtaiga, kad viskas, nebebendrausiu su savo "kambarioku" bei jo "dukterėčia" tikrai padėjo gyventi lengviau.

Labai puikiai suvaidino ir Russell Crowe, visada labai gerbiu aktorius, kurie vaidina asmenis su psichikos ligomis.

Tad jeigu dar esate toks tamsuolis, kokia buvau aš, tai skubėkite pažiūrėti šį filmą apie tikrai nuostabų protą :)