Ben X (2007)

Šiandien noriu tikrų atostogų (nors ir pastarąsias dienas nieko neveikiau), noriu žiūrėti filmus ir skaityti knygas. O kadangi reikia laukti, kol knygų parneš mama, tai kodėl nepažiūrėjus filmo?

Filmą "Ben X" jau prieš kelerius metus rekomendavo draugė Laima, o prieš kokius du mėnesius - ir dėstytoja. Kadangi filmas - apie vaikiną, turintį autizmo sutrikimą. Jis žaidžia kompiuterinį žaidimą "Archlord" ir gyvena tik juo. Realiame gyvenime Benui prisitaikyti sunku - mokykloje iš jo nuolat tyčiojamasi, nuo pat mažens jis yra nesuprastas. Žaidime Benas susipažįsta su mergina, kuri jam daug padeda. Nors ir ne realiai.

Nors filme ir parodyta pati lengviausia autizmo forma, Aspergerio sindromas, bet vis dėlto žiūrėti buvo nejauku. Visų pirma, tai visas filmas ganėtinai tamsus ir niūrus. O kitas dalykas, tiesiog pykdęs viso filmo metu, buvo tos neapsakomos patyčios. Žiauru, kaip paaugliams gali neužtekti sveiko proto. Atrodo, nors suaugusieji turėtų stengtis suprasti Beną, tačiau aš vis nesupratau ir piktinausi dėl to, kad mokytojai ar mama jį vis liečia - juk žino, kad tokiems vaikams nemalonu, o Benas tai ir parodydavo, tačiau vis tiek tapšnoja per petį ir pan.

Apskritai "Ben X" yra labai stiprus filmas. Paskutinįjį pusvalandį žiūrėjau užsiėmusi burną iš siaubo, ar baimės, nežinau, kaip tai pavadinti. Viskas pernelyg realu, turint omenyje tai, kad filmas pastatytas remiantis tikra istorija.

Beje, kaip ir dažniausiai tokio tipo filmuose, noriu pasidžiaugti pagrindinio aktoriaus vaidyba. Nuostabu.

Galiu drąsiai sakyti, kad tai vienas geresnių matytų filmų apie autizmą. Su savo problemomis, su savo sprendimais.

Rabbit Hole (2010)

Su Vita pažiūrėjom šį filmą, nes ji norėjo rimto filmo, o aš norėjau neilgo - visi mūsų norai sutilpo čia. O aš jau senokai jį turiu ir niekaip neprisiruošdavau pažiūrėti.

Pasakojimas sukasi apie porą, kuri prieš 8 mėnesius neteko savo ketverių metų sūnelio. Veiksmo filme nėra daug; daug labiau atsižvelgiama į jų jausmus ir išgyvenimus.

Iš pradžių atrodė, kad daug sunkiau moteriai. Nors ji ir užsidėjusi kaukę, neva tai viskas gerai, bet iš jos poelgių galima labai lengvai pastebėti, kad viskas tikrai nėra gerai, ji dar nesusitaikiusi su netektimi. O bėgant filmui vis dėlto pamatome, kad ir vyrui nėra taip jau vis tiek. Aš įsivaizduoju, kad tokią netektį patyrusiems tėvams turi būti neapsakomai sunku. Ir 8 mėnesių tikrai neužtenka viską pamiršti. Tokie dalykai nepasimiršta.

Galiu pasakyti, kad tokie filmai kerta per psichologiją. Tai vienas iš tų, kai žiūrėdamas galvoji: "O kas, jeigu man kada nors taip nutiktų?" Bjaurus jausmas. Bet filmas vertas žiūrėjimo, tikrai. Ir pamąstymo, kaip spręsti tokias problemas.

The Vow (2012)

Tai pirmasis mano pažiūrėtas 2012-ųjų filmas :) Toks gražus ir romantinis. Paremtas tikra istorija.

Leo ir Peidžė laimingai susituokusi pora. Jis turi nuosavą įrašų studiją, o ji - skulptorė, taip pat turinti savo studiją. Viskas gražu, bet vienas žiemos vakaras viską sujaukia: sutuoktiniai papuola į avariją. Po jos Peidžė atsiduria komoje, o atsibudusi nebeatpažįsta savo vyro. Ji atsimena tik viską, kas buvo iki jo.

Na tai va, tokia štai istorija. Gerai, banaloka, pripažįstu, bet kai vakare galva nori pailsėti po visos savaitės darbų, tikrai tinka ir patinka. O ypač dėl to, kad vaidina gražūs aktoriai :) Tiek Tatum, tiek McAdams tikrai puikūs, ir aktoriai jie geri :) Įdomu tai, kad istorija, kaip jau minėjau, paremta tikrais įvykiais. Tokia pora iš tiesų egzistuoja pasaulyje.

Filmas ganėtinai patiko, nors mane vis liūdino Peidž nepasitikėjimas savimi ir Leo pastangos, siekiant, kad žmona iš naujo jį įsimylėtų.. Šįkart palaikiau jo pusę ir jau galvojau, kad viskas nesibaigs laimingai, bet turbūt tokie filmai negali turėti nelaimingos pabaigos, taip?.. :)

Saturday Night Fever (1977)

Prisipažinsiu, galbūt niekad nebūčiau pažiūrėjusi šio filmo, bet kai pamačiau per Glee, kad jis pakeitė žmogaus gyvenimą, norėjau pažiūrėti, kas čia tokio ypatingo..

Tonis yra dažų parduotuvės darbuotojas, tačiau taip pat - neprilygstamas disco šokėjas. Jis vakarais keliauja su draugais į disco klubą ir visus užburia savo šokiu. Čia jis susipažįsta su Stefani, taip pat puikia šokėja. Su Stefani Tonis nori dalyvauti šokių konkurse..

Filmo trukmė - 2 valandos. Atrodo, ką gali rodyti per tokį ilgą laiko tarpą tokia tematika. Na, bet sakyčiau, kad filmas gana greitai praėjo :) Visai neprailgo. Gal dėl nuostabios muzikos ir šokiukų (nebuvo čia kažkokių masinių šokių scenų, tik tiek, kiek reikėjo rodant klubą). Nes Travolta tikrai nėra mano mėgstamiausias aktorius :D

Šiaip jau visą filmą atrodo, kad taip niekas ir neįvyks. Laukiau, kada gi bus tas lūžis, kuris parodys, kaip Tonis siekė ir pasiekė savo tikslo, galbūt suprato ateitį. Laukti teko ilgokai :D Bet visgi supratau, kad žmogus, kažko atkakliai ir nuosekliai siekdamas, gali tai padaryti. Gali pasikeisti į gerąją pusę ir suprasti, ko nori iš gyvenimo. Tai gal ir nėra labai motyvuojantis ar pamokantis filmas, bet sunkiausi žmogaus pasirinkimai parodomi :)

O jeigu mėgstat disco, tai labai rekomenduoju.. :)

Star Wars: Episodes I-VI (1977 - 2005)

Mhm, net aš pažiūrėjau šią legendą.. Visada kratydavausi, neva tai nesąmonė, nes totali fantastika, nieko tikro - ir tikrai man tokie fantastiniai dalykai (tokie jau pernelyg fantastiniai) ne prie širdies. Na, bet Žvaigždžių karai yra kažkas tokio. Netaps tai mano didžiule aistra ar mėgstamiausia serija, tačiau į ką pažiūrėti yra. O kadangi yra sukurtos 6 dalys, tai nusprendžiau neaprašinėti visų atskirai - koks tikslas būtų pasakoti siužetus - o pastebėjimus sudėti į vieną įrašą. Ir paveiksliukas tai atspindi.

Ką gi, įdomiausia yra tai, kad seniausia dalis yra IV epizodas. Atrodo, kad pradedi žiūrėti nuo vidurio, ar ne? Nes I-III epizoduose rodoma tai, kas vyko iki to, ką matome IV-VI dalyse. Sakyčiau, tiesiog nuostabu, kaip kūrėjai pasitikėjo savo idėja, galima sakyti, būdami tikri, kad tokia istorija turės milžinišką pasisekimą. Juk jie tikrai žinojo, kad sukurs ir "pirmesnes" dalis, nors ir praėjus 22 metams nuo pirmosios išleidimo.

Visas veiksmas vyksta beribiame Kosmose. Su galybe išgalvotų personažų. Mano smegenys iki šiol nesuvokia, kaip reikia sugalvoti tiek realiame pasaulyje neegzistuojančių būtybių.. Ir visos jos skirtingos! Gerai, galima sumąstyti keletą, bet tiek.. Žodžiu, čia galima nebent žemai nusilenkti kūrėjams, ir nieko daugiau nepridursi.

Visi epizodai trunka 2 valandas ir daugiau. Bet neprailgsta.. Keistai prikausto prie ekrano. Pirma filmo pusė būna ne itin įdomi (bent jau man), o paskui prasideda veiksmas, kuris neleidžia atsitraukti. Aktoriai puikiai parinkti, nuostabiai atlieka savo vaidmenis. Tiesa, dar labai įspūdingi atrodo efektai pirmosiose dalyse, atsižvelgiant į sukūrimo metus. Reiktų pasidomėti, kokie buvo tų filmų biudžetai..

Jei klaustumėt, ar rekomenduoju, tai siūlyčiau pažiūrėti bent jau dėl bendro išprusimo. Sakykit ką norit, bet mano akiratis dabar tikrai gerokai prasiplėtė. Nesigailiu nė vienos minutės, kurią praleidau žiūrėdama Žvaigždžių karus. Niekada nemaniau, kad taip pasakysiu.. :)

We Bought a Zoo (2011)

Velykinį sekmadienį tėvai norėjo lengvo gražaus filmo, tad pamaniau, kad galima pažiūrėti šį naują filmą - neįpareigojantį, bet vertą pažiūrėti.

Bendžaminas gyvena su dviem vaikais - jo žmona mirusi. Jis niekur nespėja, sūnui - paauglystė ir jis labai išgyvena dėl mamos mirties, gyvena užsisklendęs savyje. Galiausiai jį išmeta iš mokyklos už papeikimus. Bendžaminas pasiryžta radikaliems pokyčiams: persikrausto į kitą vietą, kuri neprimintų žmonos, pakeičia viską. Vienas momentėlis: Bendžaminas nusipirko zoologijos sodą.

Filmas iš tikrųjų toks pozityvus ir mielas, kad man labai labai patiko :) Džiaugiuosi, kad pažiūrėjom - dvi valandos nė kiek neprailgo. Visi aktoriai puikiai atliko savo darbą, o ypač mažoji Maggie Elizabeth Jones. Neapsakomai miela mergytė! Suvaidino tikrai ne pagal savo metus protingą mergaičiukę :)

Patiko man ir nagrinėjamos problemos - šiek tiek pažįstamos. Ir kartais tas beviltiškumas, kai, atrodo, žmogus viską nori mesti, bet vėl atranda už ko užsikabinti ir keliasi, keliauja toliau.. Na, juk viskas žmogiška :) Manau, labai padėjo tai, kad filmas buvo susietas su gyvūnais - tokie man kažkodėl visada mielesni.

Buvo galima tikrai susigraudinti, jei būčiau žiūrėjusi viena, tai turbūt būčiau paturėjusi kalną nosinių :D Beje, Matt Damon visą filmą buvo be proto panašus į Jokūbą Bareikį. Patys palyginkit jų nuotraukas ir tikrai nedrįsit ginčytis :D

Taigi, jei norit gražaus filmo, nedvejodami imkit šį :) Tikrai manau, kad nenusivilsit. Ir tikrai ne kartą prisiversit nusišypsoti :)

Intouchables (2011)

Man atrodo, nerasit nė vieno filmų žiūrėtojo, kuris būtų supeikęs šį filmą. Na, bent jau mano rate tokių nelabai yra (arba jie nesiskelbia). Dabar šio filmo žiūrėjimo banga, ir visai nesigailiu jai pasidavusi :)

Filme pasakojama apie neįgalųjį, kuris ieško žmogaus, kuris visame kame jam padėtų. Čia atsiranda juodukas Driss, kuris nei ypatingų mokslų baigęs, nei apskritai ieškosi kažkokio darbo. Bet būtent jis ir tampa naujuoju Philippe's padėjėju.

Į šį filmą galėjau pažiūrėti ir iš savo profesijos pusės, ir kaip pašalietė, bet, manau, gavosi miksas :D Iškart galiu pasakyti, kad žiūrėdami Intouchables tikrai skaniai pasijuoksit. Iš tiesų tai filmas yra apie liūdnus dalykus, bet jie labai linksmai parodyti. Todėl iškart gal ir nesusimąstai, kaip ten viskas yra, bet kai filmas pasibaigia, tai gali tvirtai pasakyti, kad čia paliesta nemažai svarbių dalykų, o svarbiausias iš jų - apskritai žmogiškosios vertybės.

Man patiko pagrindiniai aktoriai ir tai, kaip jie atliko savo darbą. Be abejo, pati idėja. O labiausiai - Driss, kuris, neturėdamas specialaus medicininio išsilavinimo ir išankstinio nusistatymo prieš neįgaliuosius, su Philippe elgėsi kaip su sau lygiu. Nesvarbu, kad jis be galo turtingas ir kad negali pajudinti nė vienos galūnės. Dažnai jis tai tiesiog užmiršdavo, o tokios situacijos sukeldavo nemažai juoko :)

Taip pat, manau, padėjo tai, kad žiūrėjau filmą, įgarsintą ne profesionaliai. Manau, kad tuomet filmas būtų netekęs pusės savo žavesio, kadangi dabar labai daug pridėjo gana žargoniška kalba. Tiesa, labai jau už ausų kliuvo išvien kartojamas žodis "invalidas", bet vis įtikinėjau save, kad taip turi būti.
Ir oi, vos nepamiršau. Filmas paremtas tikra istorija! Tokie žmonės tikrai egzistuoja.

Žmonės, labai rekomenduoju pažiūrėti, jei dar nematėt. Filmas nėra ilgas - kaip tik toks, kokio nėra nei per daug, nei per mažai. Viskas tikrai labai super :) Ir pasijuoksit, ir pamąstysit, ir laikas tikrai nebus sugaištas.. :)