Šįvakar filmą rodė brolis. Žiūrėjom su visa šeima šį švedų kūrinį, lietuviškai besivadinantį "Blogis".
Prieš kažkiek metų esu skaičiusi Jan Guillou knygą, pagal kurią yra pastatytas šis filmas. Dabar iš tos knygos aiškiai pamenu tik dvi scenas, bet žinau, kad knyga man labai patiko, nes buvo tokia tikroviška ir baisi savo realumu.
Erikas gyvena su mama ir patėviu, kuris jį vis muša. Visas jo gyvenimas - kova. Mokykloje jam nesiseka, todėl motina išsiunčia vaikiną į internatą. Erikas mano, kad viskas pasikeis į gerąją pusę, tačiau internate galioja savos taisyklės, prieš kurias, deja, suaugusieji užmerkia akis, o patys vaikinai tiesiog su jomis susitaiko..
Na, kadangi nepamenu knygos, tai negaliu ir palyginti, kiek viskas tiksliai filme pavaizduota. Bet manau, kad švedai kaip visada nepasišiukšlino ir parodė tai, ką reikėjo. Apskritai gerbiu tiek švedų, tiek kitų skandinavų kiną - jis būna kokybiškas, paliečia svarbias problemas, ir filmai visada prikausto, niekada neprailgsta. Aktoriai taip pat būna geri, puikiai atliekantys savo darbą.
O iš to, kad girsiu filmą be galo be krašto, jums nieko gero. Tiesiog labai labai rekomenduoju, tikrai geras. Priverčia susimąstyti apie opias problemas, ir tai ne ta nuvalkiota frazė, kuri vartojama kalbant apie filmus. Pažiūrėkit, nepasigailėsit.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą