Štai. Oficialiai pranešu, kad čia yra pirmasis mano žiūrėtas toks senas filmas. Net keista, kad jį man gana greitai parsiuntė.
Filmo pavadinimas turbūt pasako daugiau negu reikia :) Tai Levo Tolstojaus romano "Ana Karenina" ekranizacija. Pirmoji :) Nežinantiems, su kuo valgoma ta Karenina, trumpai pristatysiu siužetą: Ana yra ištekėjusi moteris, turi sūnų. Netikėtai ji įsimyli grafą Vronskį ir palieka šeimą, išvykdama su Vronskiu į Europą. A, tiesa, veiksmas vyksta XVII a. Rusijoje.
Na, ką aš galiu pasakyti. Šį filmą žiūrėti buvo žiauriai įdomu net ne dėl to, kad norėjau pamatyti ekranizaciją, o dėl to, kad jis labai senas ;D Čia vaidina garsioji Greta Garbo, kuri, pasirodo, yra švedė, o ne vokietė, kaip visą gyvenimą maniau. Nėra ji įspūdingo grožio, Kareniną įsivaizdavau kažkokią dangišką būtybę, tačiau vaidmenį tai atliko tikrai puikiai. Man patiko, kaip ji perteikė jausmus, o aprengta visokiais poniškais rūbais iš tikrųjų atrodė įspūdingai :) Ypač kai pasirodė pirmąjį kartą - išlipdama iš traukinio.
Kitas dalykas patikęs filme yra Kareninas. Jis nėra labai dažnai pasirodanti figūra filme, bet turbūt būtent tokį ir reiktų įsivaizduoti griežtą, šaltą, lakoniškai kalbantį žmogų. Pasirodo, tas aktorius savo laiku yra vaidinęs Šerloką Holmsą!
Vienas dalykas yra labai svarbus Anos Kareninos istorijoje - tai jos auka dėl meilės Vronskiui. Ji paaukojo tai, ką labiausiai mylėjo - sūnų. Ir man patiko tai, kad šiame filme motinos ir vaiko meilė atskleidžiama ir parodoma labai aiškiai, net atviriau nei knygoje. Matyt, kūrėjai norėjo, kad žiūrovas susivoktų, ką aukoja Ana.
Jei viską apibendrinčiau, tai sakyčiau, kad filmas geras, bet.. per trumpas. Knyga yra dviejų tomų (apie 1000 puslapių), o filmas trunka tik pusantros valandos. Aišku, tada jų ilgų niekas ir nekurdavo, bet vis tiek norėjosi kažko nors truputį daugiau.. Vien dėl to rašysiu 9.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą