The Kid (2010)

Kol dar nėra visiškai išblėsę įspūdžiai po skaitytos knygos, nusprendžiau šeštadienio vakarą praleisti pažiūrėdama ekranizaciją.

Trumpai: Kevin yra berniukas, kurio šeimoje vyrauja smurtas, barniai, cigaretės ir alkoholis. Per visą gyvenimą jį lydi patyčios, nuoskaudos ir nusivylimai. Tai tikras filmas, t.y. paremtas tikra Kevin Lewis istorija. Nieko išgalvoto.

Iškart galiu pasakyti, kad jeigu nebūčiau skaičiusi knygos, tai man filmas nebūtų buvęs labai įdomus. Na, jis toks britiškas, pakankamai subtilus, kiek tai įmanoma bandant perteikti tokias žiaurybes. Skaitydama viską įsivaizdavau baisiau. Nors knygos siužetą ir atitinka (na, negaliu visiškai atsiriboti nuo knygos, todėl ir lyginu :)), bet gal truputį per daug sukapotas veiksmas.

O jei apie aktorius, tai jų darbas man nekliuvo. Pavyzdžiui, labai gerai savo vaidmenį atliko aktorė, vaidinusi Kevin'o mamą. Ji ir buvo tokia nesivaldanti, žiauri ir negailestinga. Nors ir neigiamas personažas, tačiau man patiko :)

Gerai savo vaidmenį atliko ir aktoriai, vaidinę Kevin'ą. Na, jis čia pavaizduotas toks neryžtingas visame kame (išskyrus filmo pabaigą). Iš tiesų, manau, tokius dalykus išgyvenę vaikai ir užauga tokiais, kokį galima matyti Kevin'ą filme.

Kaip ekranizacija - gana nebloga, tačiau kaip filmui kažko pritrūko. 8.

Adam (2009)

Seniai norėjau pažiūrėti šį filmą, o vakar/šiandien taip ir padariau.

Adamas yra autistas, tiksliau, turi Aspergerio sindromą. Jo tėvas miršta, tad jis lieka visai vienas. Į jų namą atsikrausto nauja mergina, Beth. Su ja Adamas ir susidraugauja.

Taip, tai dar vienas filmas mano mėgstama tema. Ir vėl kitoks. Iš pradžių Beth nesupranta, kodėl Adamas kartais elgiasi keistai. Tačiau jis pats pasisako, kas jam yra. Šiaip jau Adamas yra pakankamai normalus, jei taip galima pasakyti. Jis dirba, turi draugą.. Vienintelė, ir turbūt didžiausia bėda, kaip ir visų autistų ta, kad jis nesupranta jausmų ir nemoka tinkamai jų išreikšti. Betei taip pat sunku jį tokį priimti, aš ja vis nusivildavau. O ką jau kalbėti apie jos šeimą. Vis dėlto jų draugystė išsivysto į šiltus jausmus, tačiau vėlgi - Betė viską sugadina :D

Tiesa, atsiminiau, kad įdomu buvo tai, kad filmas prasideda pasakojimu iš „Mažojo princo“ :) Adamas sulyginamas su šiuo berniuku. Gražu.

Šiaip jau filmas man visai patiko. Patiko stebėti Adamo reakcijas, elgesį.. Bet duodu 8 balus :)

The Three Musketeers (2011)

Yomayo dienos proga leidau sau nueiti Kaune į kiną, ir dar 3D. Taip, šiame mieste eiti į kino teatrą kol kas man yra per didelė prabanga.

Vasarą perskaičiau Tris muškietininkus, tačiau sužinojusi, kad rudenį pasirodys šis filmas, nežiūrėjau jokios ekranizacijos, kad nereikėtų paskui lyginti. Ir pagaliau sulaukiau! Viskas vyksta taip, kaip knygoje: jaunasis d'Artanjanas atvyksta į Paryžių norėdamas tapti muškietininku. Čia jis netikėtai paskiria dvikovą Atui, Portui ir Aramiui - taip su jais ir susipažįsta. Ir visi keturi tampa neišskiriami.

Na, jei tikitės tokio veiksmo XVII a. Prancūzijoje, kaip kad knygoje, tai teks stipriai nusivilti. Nors apranga ir aplinka yra tokia senoviška, tačiau dėl efektų tai kūrybinė komanda stipriai pasistengė :) Viskas taip šiuolaikiška ir įdomu, o 3D formatas tikrai labai sustiprina gerą įspūdį. Veiksmas sukurtas toks „matriciškas“, nors mano manymu filmo labai negadino :) Nemažai kovų scenų, kaip ir priklauso muškietininkams.

Kai kurie personažai buvo labai juokingi ir juos truputį kitaip įsivaizdavau. Pavyzdžiui, Prancūzijos karalių. Knygoje nebuvo paminėta, kad jis toks jaunas, kone paauglys. Todėl filme atrodė komiškai, nors, be abejo, prie to prisidėjo ir visos manieros bei juokingas rūpinimasis dėl drabužių spalvos :D Taip pat juokingas buvo tarnas Planšė. Vienu metu pamaniau, kad jį vaidina Jack Black, bet grįžusi paskaičiau, kad ne jis, tai apsidžiaugiau. O Bekingemas, kurį suvaidino Orlando Bloom'as knygoje tikrai nebuvo toks pagiežingas ir kerštingas, man rodos.. Čia jis pavaizduotas tikras pikčius :D Nors prie veido jam tiko :)

Apskritai tai aktoriai gerai atliko savo darbą, nuo siužeto per daug nenutolta, nors ir yra kai kokių pakeitimų. Viskas man patiko, vertinu tikrai labai gerai - 9,5 :)

The Girl Who Kicked The Hornet's Nest (2009)

Vita užsimanė filmo, tad pasiūliau pagaliau pabaigti šią trilogiją, už kurios kartu ir užsikabinom.

Trečiojoje Millennium trilogijos dalyje sprendžiamas tolesnis Lisbet likimas: ar ji bus išteisinta, ar uždaryta į psichiatrinę ligoninę. Mikaelis renka įrodymus, kad ją išteisintų, o Lisbet advokatė yra Mikaelio sesuo, kurią jis labai gerai supažindina su merginos praeitimi.

Jau nuo pat pradžių atsiranda intriga, kuri yra išlaikoma iki pačios paskutinės minutės. Iškart atsiranda daug personažų, kurių neina su kažkuo susieti, vieni veikia prieš Lisbetą, kiti stengiasi jai padėti.. Žodžiu, iš pat pradžių tokia maišalynė gaunasi, kuri paskui labai gražiai išsisprendžia. Labai džiaugiuosi, kad šiame filme nėra jokių šlykštybių, kurios verstų išvien dangstytis akis. Tik pačioje pradžioje parodomos kelios antrosios dalies detalės, kurių leidau sau nežiūrėti :D

Visgi man yra nesuvokiama, kaip švedai sugebėjo per vienerius metus sukurti visus tris filmus. Visi jie išlaiko intrigą ir yra puikūs detektyvai. Kiek mažiau patiko tik antroji dalis, o pradžia ir pabaiga buvo puikios. Pažiūrėjusi visus šiuos filmus dar labiau užsimaniau perskaityti knygas, o visą trilogiją vertinu dešimtuku, kaip ir šią dalį.

Jeigu norit stipraus detektyvo su trilerio elementais, tai labai rekomenduoju - bet nuo pradžių :)

Confessions of a Shopaholic (2009)

O štai grįžusi iš kino sugebėjau dar ir per televizorių filmą pažiūrėti :) Grupiokės buvo kalbėjusios, kad reiktų pažiūrėti, tai nusprendžiau ir aš.

Filme pasakojama apie merginą, kuri yra parduotuvių maniakė. Ji perka bet ką, už bet kiek, nesvarbu, kad drabužių, batų, aksesuarų namie prigrūsta krūvos..

Na, kadangi aš nesu mėgėja vaikščioti po parduotuves, tai dar įdomiau žiūrėti, kaip gali būti pakvaišę žmonės dėl pirkinių. Kai baigiasi kreditinių kortelių limitai, tada mergina ieško darbo ir t.t. Be abejo, gyvenimas pasisuka taip, kad visiems tenka meluoti. O juokinga (bet turbūt normalu, nes čia tikrai liga) tai, kad yra netgi anoniminių parduotuvių maniakų užsiėmimai. Na, žinot, tokie, kai ateina ir sako: „Mano vardas Rebeka, esu parduotuvių maniakė“, o tada visi atsako: „Labas, Rebeka“ :D Buvo ir kitų juokingų vietų, tikrai.

Komedijai duočiau 7 balus. Panaši ji į tas prieš tai žiūrėtas, apskritai tokio pobūdžio komedijos turbūt visos panašios.. :) Na, bet vakarui tinka.

Tadas Blinda. Pradžia (2011)

Šį filmą rodo jau savaitę, visi į jį eina arba nori nueiti, o mane Arnukas nusivedė.

„Tadas Blinda. Pradžia“ yra tarsi priešistorė tam senajam legendiniam filmui. Čia lyg ir turėtų būti parodyta, iš kur toks Blinda atsirado, kodėl jis maištavo prieš ponus ir pan.

Na, tai man atrodo, kad nelabai taip gavosi, nes pagrindiniai dvaro gyventojai Gruinius ir Edmundas nepataisomai susipyko, pabaigoje ir mirė, o senajame filme Edmundas tarnauja pas Gruinių ir ten tik pabaigoj su juo susidorojama. Aš manau, kad čia gavosi visiškai naujas filmas su visiškai naujais aktoriais. Na, gal ir neblogai :)

Tadą Blindą suvaidino neprofesionalas Mantas Jankavičius, mano labai mėgstamas dainininkas ir gražuolis :D Girdėjau, kad kažkoks aktorius per „Labą rytą“ sudirbo ne tik Mantą, bet apskritai visą filmą su žemėm, bet man tai viskas čia buvo normaliai. Aišku, jei jis būtų aktorius ir taip vaidintų, gal ir būtų galima kabinėtis, bet eei, taigi jis visai ne aktorius! Ir iškart tokį vaidmenį gavęs, manau, gana neblogai susitvarkė :)

Apskritai patiko, kad buvo filme ir juokingų vietų, ir „kovų“ scenų, o viskas nepriminė lietuviško filmo, kuriuose paprastai būna pusė laiko pratylėta ir parodyti tik gamtos vaizdai. Šiame dominavo žalias miškų fonas, o tai labai tiko akiai.

Vertinu šį filmą stipriu devynetu ir sakau, kad žiūrėti verta. Šiaip ar taip, dar nesu mačiusi, kad koks nors filmas surinktų į kino sales tiek žmonių praėjus savaitei po premjeros. Vos gavom bilietus, nes didžioji salė buvo pilnutėlė. Patariu ir jums nueiti ;)